Jau daugelį metų mokslininkai naudoja marsaeigius, ieškodami praeities ar dabarties gyvybės požymių planetoje, daugiausia dėmesio skirdami cheminiams signalams arba mikrobinėms fosilijoms. Tačiau šie radiniai pateikia alternatyvią teoriją: Marsas gali būti prieglobstis tokiems padarams kaip vabzdžiai ar ropliai. Jo analizė, pagrįsta „Curiosity“ nuotraukomis, rodo, kad kai kurie jose matomi bruožai yra labai panašūs į sausumos nariuotakojus ir roplius, praneša „The Daily Galaxy“.
Marsaeigių užfiksuotos vabzdžius primenančios gyvybės formos
Tyrime daugiausia dėmesio skiriama NASA marsaeigio „Curiosity“ nuotraukoms, kuriose Romoseris teigia atpažinęs kelis vabzdžius primenančius padarus skrydžio arba ramybės būsenoje. Šie organizmai, kuriuos profesorius Williamas Romoseris vadina „bitėmis“, esą turi savybių, panašių į sausumos vabzdžius – segmentuotus kūnus, sparnus ir sąnarines galūnes. Viename iš jo radinių pavaizduotas padaras, atliekantis akrobatinį skrydžio manevrą – staigiai leidžiantis ir vėl išsilyginantis, panašiai kaip vabzdys Žemėje.
„Bitės“ skiriasi dydžiu ir tipu. Nustatyti keli būdingi vabzdžių ar nariuotakojų anatominiai bruožai – ne visi viename individe, bet tarsi mozaika tarp skirtingų individų.“
Šiuose vaizduose pastebėtos anatominės struktūros, tokios kaip sudėtinės akys ir specializuotos galūnės, primena nariuotakojus – didelę gyvūnų grupę, kuriai priklauso ir vabzdžiai. Romoseris taip pat pažymėjo:
„Stebėta vabzdžių tipo fauna, atrodo, slepiasi ar peri urvuose, požeminėse ertmėse ir specializuotose struktūrose.“
Įrodymai apie roplius primenančius padarus Marse
Romoseris taip pat teigia marsaeigio nuotraukose aptikęs tai, ką laiko roplių fosilijomis. Vienas iš pagrindinių jo radinių susijęs su egzemplioriumi, panašiu į rytinę karališkąją gyvatę, turinčiu ryškią galvą ir dvišales taškines struktūras. Suakmenėjęs padaras, kaip manoma, turi didelę burną, galinčią plačiai atsiverti, o tai, anot mokslininko, dar labiau sustiprina hipotezę, kad roplius primenantys organizmai kadaise egzistavo arba vis dar gali egzistuoti Marse.
Šios roplius primenančios formos pasižymi simetrija ir anatominėmis savybėmis, panašiomis į sausumos roplių. Tokie stebėjimai paskatino Romoserį spėlioti, kad Marse galėjo būti arba vis dar gali būti gyvybės formų, panašių į Žemėje esančias. Kai kuriuose vaizduose roplius primenantys padarai, anot jo, netgi atrodo medžiojantys vabzdžius primenančius organizmus.
Astrobiologija tapo dar įdomesnė
Romoserio tyrimų pasekmės gali būti platesnės nei vien šių galimų gyvybės formų atradimas. Jis teigia, kad tokios išvados gali paskatinti naujų mokslo sričių atsiradimą.
„Atsižvelgiant į įrodymus apie vabzdžių ar nariuotakojų bei roplių tipo organizmų egzistavimą už Žemės ribų, galbūt „astroentomologija“ ir „astroherpetologija“ taps svarbiomis astrobiologijos temomis“, – teigė jis.
Romoserio šių rezultatų pristatymas 2019 m. Amerikos entomologijos draugijos nacionaliniame susirinkime sukėlė ir susidomėjimą, ir skepticizmą. Nepriklausomai nuo galutinio verdikto, jo tyrimai neišvengiamai paskatino naujas diskusijas apie gyvybę Marse ir galimybę ten aptikti ne tik mikrobus, bet ir sudėtingesnius organizmus.
(be temos)