– Tai kur dabar esame, sakykite? Matau, kad skaičiuojamas laikas, bet tai nėra įprastas laikrodis, kaip mano.

– Taip, jūs šiuo metu esate Lietuvos nacionaliniame laiko ir dažnio metrologijos institute, o konkrečiai – laiko ir dažnio etalono laboratorijoje. Mūsų laboratorijos tikslas – palaikyti, prižiūrėti ir tvarkyti atominį laikrodį, tiksliau – visą atominių laikrodžių sistemą. Šiuo metu turime du veikiančius atominius laikrodžius, kurie yra įjungti į bendrą pasaulinę laiko formavimo sistemą.

– Ką tai reiškia?

– Tai reiškia, kad pasaulyje nėra vieno pagrindinio laikrodžio, o yra apie 600 atominių laikrodžių. Jie sujungti į vieningą tinklą ir pagal jų rodmenis suformuojama vadinamoji atominio laiko skalė. Ši skalė vėliau reformuojama į koordinuotą suderintojo laiko skalę, kuri per palydovines navigacines sistemas perduodama visam pasauliui ir naudojama kaip laiko atskaitos taškas. Mūsų tikslas – palaikyti Lietuvos laikrodžius ir būti savotišku šio pasaulinio laiko šaltiniu Lietuvoje.

– Ar jūs prižiūrite, kad laikas būtų tikslus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje?

– Taip, mūsų tikslas – stebėti, kad mūsų laikrodžių rodmenys kuo mažiau nukryptų nuo pasaulinio laikrodžio ir jei pastebime nukrypimus, imamės priemonių. Tai mūsų darbas yra užtikrinti kuo didesnį tikslumą ir ryšį su pasauline sistema, kad nenutrūktų jokios metrologinės sąsajos. Taip pat mes perduodame šią informaciją vartotojams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl svarbu prižiūrėti laiko tikslumą? Kaip gali būti, kad laikas šiek tiek išsiderina?

– Na, jis išsiderina dėl įvairių priežasčių. Viena priežastis – patys atominiai laikrodžiai nėra visiškai idealūs. Jų rodmenys šiek tiek svyruoja. Atitinkamai, vienose valstybėse jie svyruoja vienaip, kitose – kitaip. Jei Lietuvoje, pavyzdžiui, elektroninio parašo ar telekomunikacijos sistemų laiko žyma nesutampa su kitų šalių laikrodžiais, atsiranda nesuderinamumas, o tai yra labai blogai. Pagrindinis uždavinys yra užtikrinti bendrą tarptautinį visų laikrodžių suderinamumą.

– Jūs minėjote, kad nesuderinti laikrodžiai pasauliniu mastu yra labai blogai. Kas yra konkrečiai blogai? Ar čia galime kalbėti apie bankines institucijas, žmones, kurie pasirašinėja elektroniniu parašu?

Pagrindinis uždavinys yra užtikrinti bendrą tarptautinį visų laikrodžių suderinamumą.

– Taip, elektroniniai parašai yra labai jautrūs laiko žymoms. Jei bankų operacijų laiko žymos yra neteisingos, gali kilti įvairių incidentų. Panašiai ir su telekomunikacijų sistemomis – jei jos veikia nesinchronizuotai, gali atsirasti duomenų praradimų ir techninių sutrikimų. Jei metrologijoje neteisingai suderintos svarstyklės ar matavimo prietaisai vienoje šalyje, o kitoje šalyje jie skiriasi, tai gali sukelti problemų su prekių apskaita, o tai tiesiogiai paveikia finansus. Visi šie dalykai po truputį kaupiasi ir gali sukelti didelius skirtumus.

– Jūs taip pat užsiminėte apie keliamąsias sekundes. Ar gali būti, kad minutė turi ne būtinai 60 sekundžių?

– Taip, tai yra problema. Keliamoji sekundė buvo įvedama anksčiau, bet jau apie septynerius metus ji nebėra naudojama. Šiuo metu vyksta diskusijos, ar reikėtų jas visai panaikinti, ar verta išlaikyti. Jų įvedimas sukelia labai didelių techninių problemų. Visų pirma, niekas nėra pritaikyta tam, kad minutėje būtų 61 sekundė ir kažkaip reikia su tuo tvarkytis. Todėl nėra vieningo sprendimo, kaip elgtis. Gali nutikti taip, kad tas pats įvykis bus užregistruotas per tą pačią sekundę, kurios iš tikrųjų nėra. Todėl stengiamasi atsisakyti keliamųjų sekundžių ir rasti kompromisą tarp valstybių. Tai tarptautiniai susitarimai, nes laiką nustato dvi skirtingos organizacijos: tarptautinę laiko skalę formuoja Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga, o atominę laiko skalę – Tarptautinis svarsčių ir matų biuras. Šios dvi institucijos turi suderinti savo veiklą. Problema yra, kada ir kaip įvesti pokyčius tarp šių dviejų institucijų. Diskusijos vyksta jau apie trejus metus, ieškoma sprendimų. Panašu, kad artėjama prie bendro susitarimo – galbūt atsisakyti keliamųjų sekundžių ir įvesti keliamąją minutę, kurią reikės įvesti gal po 100 metų.