Pilotuojama kapsulė startuos šeštadienį 0 val. 23 min. vietos (penktadienį 19 val. 23 min. Lietuvos) laiku iš kosmodromo Gobio dykumoje Kinijos šiaurės vakaruose, per spaudos konferenciją informavo Kinijos pilotuojamų skrydžių agentūra (CMSA).

Astronautai, Kinijoje vadinami taikonautais, kosminės stoties „Tiangong“ pagrindiniame modulyje „Tianhė“ dirbs šešis mėnesius. Ši Pekino organizuojama pilotuojama kosminė misija turėtų būti iki šiol ilgiausia, dvigubai ilgesnė už ankstesnę rekordininkę.

Įgula turės išbandyti „kritiškai svarbias technologijas“, kurios bus taikomos toliau plečiant „Tiangong“, sakė CMSA direktoriaus pavaduotojas Lin Xiqiangas (Lin Sičiangas).

Per šią misiją įgulos nariai taip pat 2–3 kartus išeis į atvirą kosmosą sumontuoti komponentų, reikalingų tolesniems stoties plėtros darbams, pridūrė pareigūnas.

Įgulos vadas bus 55 metų Zhai Zhigangas (Džai Džigangas), buvęs Liaudies išvadavimo armijos (LIA) naikintuvo pilotas. 2008 metais jis tapo pirmuoju į atvirą kosmosą išėjusiu Kinijos astronautu.

Zhai Zhigangas  sakė, kad šįkart pagrindinis iššūkis taikonautams bus „sudėtingesnės“ misijos atvirame kosmose negu per ankstesnes misijas. Be to, įgulos nariai patirs papildomą fizinį ir psichologinį spaudimą gyvendami kosmose ilgesnį laiką.

Vis dėlto įgula „pasitiki savimi ir yra pajėgi“ įvykdyti iškeltus uždavinius bei „pateisinti mums Tėvynės ir liaudies parodytą didelį pasitikėjimą“, per atskirą spaudos konferenciją pridūrė astronautas.

Tuo metu 41 Wang Yaping (Vang Japong) taps pirmąja Kinijos kosminėje stotyje dirbsiančia astronaute.

2013 metais ji tapo antrąja Kinijos į kosmosą pasiųsta moterimi.

Trečiasis įgulos narys yra 41 metų buvęs PIA lakūnas Ye Guangfu (Jė Guangfu).

Šie trys taikonautai anksčiau buvo sėkmingos misijos „Shenzhou 12“ narių dubleriai. Pastaroji misija baigėsi praeitą mėnesį, kad „Tiangong“ įgula saugiai sugrįžo į Žemę.

Šie astronautai kosminėje stotyje praleido tris mėnesius. Jie galėjo naudotis atskirais gyvenamaisiais moduliais ir bendru prausyklos kompleksu, valgomojo erdve ir ryšių centru, kad galėtų siųsti elektroninius laiškus ir bendrauti vaizdo ryšiu su skrydžių valdymo centro darbuotojais.

Nešančioji raketa „Long March 2F“, turinti iškelti į orbitą erdvėlaivį „Shenzhou 13“, praeitą ketvirtadienį buvo atvežta į starto aikštelę, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Šiuo metu ji pildoma degalais, ruošiantis skrydžiui šeštadienį, nurodė  Lin Xiqiangas.

Kinija stengiasi plačiai reklamuoti savo kosmoso programą. Šalis jau yra pasiuntusi zondų į Mėnulį; jos pirmasis marsaeigis šiuo metu tiria Raudonąją planetą.

Pekinas pradėjo vystyti atskirą orbitinės laboratorijos projektą, kai Jungtinės Valstijos blokavo Kinijos dalyvavimą Tarptautinės kosminės stoties programoje.