Ankstesnių studijų autoriai prognozavo, jog daugiau kaip 70 proc. planetos patirs didesnes sausras, kai per maždaug 100 ateinančių metų anglies dvideginio koncentracija padidės keturgubai palyginti su lygiu, buvusiu prieš pramonės atsiradimą.

Tačiau daugelis tų modelių buvo sukurti neatsižvelgiant į tai, kaip šiltėjančiame pasaulyje keisis augalų elgesys, rašoma žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Augalai anglies dvideginį pasisavina pro angeles, kurios yra vadinamos žiotelėmis ir pro kurias taip pat garinama drėgmė. Tačiau kai anglies dvideginio yra daug, tos žiotelės būna atviros trumpesnį laiką ir augalai praranda mažiau vandens, todėl jiems reikia mažiau vandens iš dirvožemio.

„Virtinėje studijų daroma prielaida, kad augalų vandens poreikis išlieka toks pats, o tai, ką žinome apie augalus, augančius (sąlygomis), kai anglies dvideginio yra daug, rodo priešingai“, – sakė pagrindinė naujo tyrimo autorė Abigail Swann (Abigail Svan), biologė, atmosferos mokslų specialistė iš Vašingtono universiteto.

A. Swann nustatė, kad tik maždaug 37 proc. pasaulio susidurs su klimato šiltėjimo nulemtomis sausromis, nes augalams yra naudinga tokia aplinka, kurioje yra daugiau anglies dvideginio.

Karštesniame pasaulyje, kuriame bus mažiau lietaus, sausros tikriausiai padidės Šiaurės Amerikos pietuose, Pietų Europoje ir Pietų Amerikos šiaurės rytuose, sakoma straipsnyje.

„Tačiau rezultatai rodo, kad centrinėje Afrikoje ir vidutinėje Azijos (juostoje), įskaitant Kiniją, Artimuosius Rytus, Rytų Aziją ir daugumą Rusijos, augalų vandens saugojimas didele dalimi atsvers džiovinimą dėl klimato kaitos“, – nurodoma jame.

Tačiau ir naujoji studija rodo, kad sausros klimatui keičiantis didės, tik ne tokiose didelėse teritorijose, kaip prognozuota.

„Yra daug dalykų, kurių nežinome, ypač – apie karštas sausras“, – sakė A. Swann. „Net jei sausros nebus daug labiau dominuojančios ar dažnesnės, jos gali pareikalauti daugiau gyvybių“, – pridūrė ji.