Kas lėmė, kad žmonės savo intelektu yra gerokai pranašesni už giminingus primatus? Dabar paaiškėjo, kad tai galėjo lemti vienas mūsų protėvių pamėgtas maisto produktas.

Klausimas iš tiesų nėra toks paprastas. Įprasta manyti, kad evoliuciją tam didžiąja dalimi valdo aplinka. Rūšys turi prisitaikyti prie savo gyvenamosios aplinkos, kad išgyventų, todėl vieni tampa stipresni, o kiti – protingesni. Tačiau kažkada žmonės ir dabartinės beždžionės nebuvo dviejų skirtingų genčių atstovai. Tai kodėl vieni pradėjo protingėti, o kiti liko vikriai po medžius besikarstantys gyvūnai?

Mokslininkai aiškina, kad šis skirtumas atsirado būtent todėl, kad kadaise mūsų protėviai tiesiog pradėjo valgyti vaisius.

Mokslininkai teigia, kad viena iš priežasčių buvo mūsų protėvių valgyti vaisiai. Kaip jie tai išsiaiškino? Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Alexo DeCasieno iš Niujorko universiteto, patyrinėjo 140 skirtingų primatų rūšių mitybą ir smegenų dydį. Mokslininkai stengėsi išsiaiškinti, ar yra koks nors ryšys tarp to, ką šie gyvūnai valgo, ir jų smegenų dydžio. Ir šį ryšį jie rado – tie primatai, kurių mityboje yra gausu vaisių, turi gerokai didesnes smegenis.

Žinoma, šie gyvūnai skiriasi ir kūno dydžiu, tačiau, net matematiškai pašalinus proporcinius kūno masės skirtumus, vaisius ėdantys primatai turi bent 25 proc. didesnes smegenis. Šis skirtumas yra didžiulis. Mokslininkai aiškina, kad šis skirtumas atsirado būtent todėl, kad kadaise mūsų protėviai tiesiog pradėjo valgyti vaisius.

A. DeCasienas paaiškino, kad žmonių protėviai vietoj lapų pradėjo valdyti vaisius, kuriuos gauti buvo gerokai sunkiau. Taigi, norint surasti ir surinkti geresnius vaisius, reikėjo šiek tiek aukštesnio intelekto. Vaisiai taip pat turėjo daugiau maistingųjų medžiagų nei augalų lapai, o ir įvairesnė mityba akivaizdžiai nenuėjo perniek – tie primatai, kurie mito vaisiais, pradėjo vystytis gerokai sparčiau.

Tuo tarpu kiti liko prie lengviau pasiekiamų lapų ir augalų. Iš esmės žolėdžiai primatai nesusidūrė su tokiais dideliais protiniais iššūkiais, todėl ir vystėsi lėčiau. Galiausiai, kuomet žmonių protėviai pradėjo medžioti, jiems pravertė ieškant vaisių ir juos renkant išvystytas protas, kuris medžiojant tik paaštrėjo.

Visgi, mokslininkai nemano, kad vaisiai yra visas jų ieškotas atsakymas. Greičiau tai tik nedidelė dėlionės detalė. Vis dar nėra aišku, kodėl vieni tos pačios rūšies gyvūnai pradeda maitintis kitaip, o kiti jų pavyzdžiu taip ir nepaseka. Rūšių skilimas evoliucijos eigoje yra labai intriguojanti, bet ne iki galo ištyrinėta sritis.