Arkčiai šylant, Eurazijoje labiau tikėtinos itin šaltos žiemos. Tyrimai rodo, kad šiltesnis Šiaurės ašigalis turėtų lemti šaltesnes, ekstremalesnes žiemas Eurazijoje. Dabar Eurazijos klimato modeliais paremtas tyrimas rodo, kad šaltesnės nei įprastai žiemos bus dvigubai labiau tikėtinos. Bet yra kabliukas – šis poveikis ilgai nesitęs.

Sraujymė yra greitas oro srautas iš vakarų į rytus, paprastai laikantis Arkties orų sistemą suktis aplink ašigalį. Manoma, kad šiltesnis nei įprastai oras virš Arkties sraujymę susilpnina ir leidžia šalto oro sistemoms išsėlinti piečiau bei sukelia blokadas, kai sistemos lieka vienoje vietoje ilgam, užuot slinkę į rytus, kaip įprasta. Naujausias, šią savaitę publikuotas, tyrimas rodo, kad dėl klimato kaitos ekstremalių žiemos sistemų susidarymas Eurazijos centre dvigubai labiau tikėtinas.

Masato Mori su kolegomis iš Tokijo universiteto sutelkė klimato modeliavimą į centrinę Euraziją – regioną, apimantį pietinę Rusiją ir šiaurinę Kiniją – ir išsiaiškino, kad Arkties šilimas dėl klimato kaitos du kartus padidina ekstremalių žiemų tikimybę.

Vakarų Europos orų sistemos taip pat susijusios su sraujymėmis, ir Adamas Scaife'as iš JK Meteorologijos tarnybos sako, kad šiame regione poveikis tikriausiai bus panašus, gal tik kiek silpniau išreikštas. Jis sako, kad Mori'o tyrimas sustiprina nuspėjamą sąsają tarp Arkties tirpimo ir šaltų Eurazijos žiemų, nors patvirtinimui dar reikės nemažai pasidarbuoti.

Tada Mori su kolegomis dar pratęsė analizę ir panaudojo savo modelius, siekdami ištirti, ar šaltų Eurazijos žiemų tendencija išliks. Jų modeliai rodo, kad ne. Arktyje jūra rudenį gali būti be ledo jau ketvirtajame dešimtmetyje, sako Scaife'as, ir tada reikalai pasikeis. „Svarbiausias jų teiginys, kad klimato kaita ilgainiui nugalės,“ – sako jis. Tad, nors kol kas žiemos gali būti šaltos, neilgai trukus jos gali pasekti įkandin globalios šiltėjimo tendencijos.

Žurnalo nuoroda: „Nature Geoscience“, DOI: 10.1038/ngeo2277