Technologijos laukia pacientai

Naujoji „smegenų ir kompiuterio sąsajos“ technologija ateityje turėtų padėti tūkstančiams paralyžiuotų žmonių. Išgirdusi apie sistemą, ją išbandyti svajoja ir 64 metų amerikietė Dennis Degray, kuri prieš dešimt metų po patirtos apmaudžios traumos liko paralyžiuota.

„Lyjant lietui nusprendžiau išnešti šiukšles. Vienoje rankoje laikiau maišą kitoje – šiukšlių dėžę. Eidama per šlapią žolę paslydau ir nusileidau tiesiai ant galvos“, – pasakoja Dennis.

Neseniai mokslininkai patvirtino, kad keturi visiškai paralyžiuoti pacientai sugebėjo mintimis atsakyti į klausimus kompiuterio ekrane.

Griūdama Dennis pažeidė stuburą. Po patirtos traumos moteris buvo visiškai paralyžiuota. Nuo tos akimirkos ji nebegalėjo judinti nei rankų, nei kojų. Todėl Dennis ypač aktyviai domisi „smegenų ir kompiuterio sąsajos“ programomis. Amerikietė viliasi, kad ši technologija ateityje jai palengvins gyvenimą ir suteiks galimybę daug darbų atlikti pačiai.

Svarbus žingsnis

Panašu, kad D. Degray viltys yra realios. Neseniai mokslininkai patvirtino, kad keturi visiškai paralyžiuoti pacientai sugebėjo mintimis atsakyti į klausimus kompiuterio ekrane. Eksperimente dalyvavusiems nustatyta šoninė amiotrofinė sklerozė, dar kitaip vadinama Lu Gerigo liga, todėl nė vienas jų iki šiol neturėjo jokios galimybės komunikuoti.

Kiekvienam pacientui į smegenų dalį, kontroliuojančią judesius, buvo implantuotos viena ar dvi mažytės mikroschemos. Smegenų ląstelių siunčiami signalai buvo perduodami į kompiuterį, kuriame jie buvo iššifruoti į „pažymėkite“ ir „paspauskite“ komandas, leidusias judinti žymeklį ant ekrano klaviatūros. Du pacientai labai greitai perprato sistemą ir sugebėdavo per minutę parašyti nuo šešių iki aštuonių žodžių. Palyginimui – nuolatinis išmaniojo telefono naudotojas sugeba parašyti nuo dvylikos iki devyniolikos žodžių per minutę.

Implantuojamos mikroschemos, sudarytos iš elektrodų tinklo, yra išties mažos, jų dydis panašus į tabletę nuo galvos skausmo. Jos chirurginiu būdu buvo implantuotos į smegenų žievę maždaug milimetro gyliu. Taigi vos tik pacientas pagalvodavo apie rašymą, gautas signalas būdavo iš karto siunčiamas į kompiuterį, kuriame iki tol bendrauti nesugebėdavęs žmogus jau galėdavo rašyti žodžius.

Pacientai suprato, jog norint pajudinti žymeklį reikia susikurti kokį nors vaizdinį. Pavyzdžiui, vienas pacientas mintyse įsivaizduodavo, jog tekstą rašo spaudydamas klaviatūros mygtukus. 

Smegenų ir kompiuterio technologija kol kas yra naudojama tik laboratorijose, atliekant tyrimus su pacientais. Tačiau mokslininkai tikisi, kad jau per artimiausius kelerius metus ja galės pradėti naudotis kiekvienas nuo paralyžiaus kenčiantis žmogus. Jie mano, kad smegenų jungimas su kompiuteriu ateityje padės tokiems asmenims būti savarankiškiems ir nepriklausomiems nuo kitų pagalbos.

Technologija tobulės

Šiuo metu smegenis jungiant su kompiuteriu yra naudojami laidai, o tai yra labai nepatogu ir netgi pavojinga. Todėl mokslininkai siekia, kad ateityje ši technologija būtų belaidė. Žinoma, belaidžiam įrenginiui bus reikalingas maitinimo šaltinis, tad mokslininkai dabar bando jį sukurti.

Pavykus ištobulinti tokią bevielę technologiją, žmogus galėtų naudotis bet kuriuo kompiuteriu, prie jo prijungus imtuvą, kuris gaudytų paciento smegenyse įmontuotos mikroschemos signalą. Tokiu atveju paralyžiuotas žmogus galėtų pats individualiai valdyti kompiuterį, o ateityje galbūt net ir bet kokį kitą prietaisą.

Tarp kita ko

Dažniausios paralyžiaus priežastys JAV: insultas (33 proc.), stuburo smegenų pažeidimai, traumos (27 proc.), išsėtinė sklerozė (19 proc.)

Stuburo smegenų pažeidimai ir traumos per metus JAV sveikatos apsaugos sistemai kainuoja maždaug 40 milijardų dolerių.