Tie, kuriems tikslieji mokslai vis dėlto nesiseka ir nori savo karjerą sieti, pavyzdžiui, su kalbomis, turėtų puikiai mokėti ne tik lietuvių ir anglų kalbas, bet ir bent dvi skandinavų kalbas, tvirtina specialistas.

– Abiturientai vis dar nežino, kaip jiems sekėsi išlaikyti valstybinius brandos egzaminus, bet, ko gero, dar didesnė ir dar labiau kankinanti nežinia – kaip pasirinkti tokias studijas, kurios patiktų ir galėtum sakyti, jog ne dirbi, o atostogauji. Be to, dar būtų gerai ateityje užsidirbti orų atlyginimą ir žinoti, kad tikrai esi reikalingos profesijos atstovas. Ar tokie lūkesčiai nėra utopiniai?

– Manau, kad tam tikriems žmonėms tai tikrai nėra utopiniai lūkesčiai, ypač jei jie turi gerus pagrindus, kuriuos privalo atsinešti iš mokyklos. Turbūt kalbame apie tuos fundamentalius dalykus, kurie šiandien reikalingi daugumoje sričių. Daug kas prieštarauja priverstiniam valstybiniam matematikos egzaminui, bet manau, kad tai tikrai labai teisingas kelias Lietuvai. Būtent tiksliųjų mokslų žinių mums dažnai pritrūksta, norint pasirinkti tam tikrą specialybę, [...] nes kažkada žmogus sugalvojo, kad jam galbūt to nereikės.

– Vis dėlto daugybė žmonių skundžiasi, kad matematika, fizika, chemija, informacinės technologijos jiems – sunkūs mokslai. Kodėl tokia gausa mokinių skundžiasi, kad jiems nesiseka mokytis tiksliųjų mokslų disciplinų?

– Žmonės, atėję į universitetą ar besirinkdami studijų programą, lygiai taip pat galvoja, kad reikia pasirinkti kuo lengvesnę studijų programą, nes tada lengvai gyvens. Mokslas neturi būti lengvas. Kadangi tai [tikslieji mokslai – LRT.lt] sunku, dažniausiai ne kiekvienam įkandama. Konkurencija toje srityje dažniausiai yra daug mažesnė.

Globaliai vertinant tendencijas Vakarų Europos universitetuose, jauni žmonės juose taip pat dažniausiai renkasi tas studijų programas, kurios yra lengvesnės – visokios „sofijos“, „logijos“, „filo“, „psicho“. Atrodo, kad šie mokslai bus lengvesni ir tada man bus viskas gerai. Baigę keturis kursus jie supranta, kad galbūt neturės ką veikti darbo rinkoje.

Labai svarbu orientuotis ne į tai, kas lengva, bet į tai, ką galima veikti ateityje. Kaip tai sužinoti? Net jei mokykloje nėra karjeros konsultanto, universitetai kiekvienais metais rengia karjeros dienas. Moksleiviams renginiai nemokami. Jie gali ateiti ir pamatyti, kokios realios kompanijos kokių specialistų šiandien ieško. Visa informacija prieinama ir internete. Kiekvienas mokinys gali suprasti, kokių specialistų šiandien reikia, kokių reikės po kelių metų.

– Daugiau nei 15 metų užsiimate personalo paieška įvairiausioms Lietuvos bei tarptautinėms kompanijoms, skaitote paskaitas jauniems žmonėms apie tai, kas yra sėkminga karjera, tačiau kas yra nesėkminga karjera?

– Dažnai kalbame apie tai, kad turbūt labiausiai reikėtų rinktis tai, kas geriausiai sekasi arba kas mažiausiai blogai sekasi, tačiau tuo pačiu metu reikia turėti mintyje, kad tam tikrų sričių specialistų pasauliui reikia labai nedaug.

Daug kas iš mūsų yra baigę muzikos, dailės ar kitų meno sričių mokyklas (panašią paralelę galima išvesti ir su sportu), bet galiausiai paaiškėja, kad vunderkindų yra vienetai. Galvoti, kad baigęs muzikos mokyklą tikrai būsiu muzikas, turbūt nereikėtų.

Taip pat yra, kai žmonės pasirenka sporto sritį. Sportas yra geras dalykas bendrąja prasme, bet nutinka nedidelė klaida ir patirta trauma tave iš sportinio gyvenimo išmeta visam laikui. Tada turi į kažką atsiremti, todėl vis tiek reikia turėti fundamentalias žinias, išsilavinimą.

– Labai dažnai atsitinka taip, kad žmogui sueina 15–16 metų, treneris pasako „iš tavęs krepšininko nebus“ arba „iš tavęs profesionalaus pianisto nebus“. Ką tada daryti? Akademiniai dalykai dažnai jau būna apleisti.

– Manau, kad labai dažnai, jei žmogus daro keletą dalykų vienu metu, jis viską suspėja. Tie žmonės, kurie lanko papildomos užsiėmimus, dažniausiai turėtų suspėti ir pasiruošti pamokoms, nebent [...] nededikuoja tam laiko. Kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai – mano toks atsakymas.

– Dažnai jauni žmonės sako, kad ketina studijuoti socialinius mokslus (pirmiausia, žinoma, teisę, vadybą ar ekonomiką), nes tikisi būti geriausiais savo srities profesionalais. Ką atsakytumėte tokiems pasiryžėliams?

– Tiek teisė, tiek vadyba, tiek ekonomika nėra blogi mokslai, bet tai yra „minkštesni“ mokslai. Galiu tai palyginti su sumuštiniu – šiuos mokslus galima kaip sviestą tepti ant duonos, tačiau reikia turėti labai tvirtą pagrindą – kažkokią specialybę. Jei neturi specialybės, būdamas vadybininku, privalai turėti savo specializaciją, nes kitu atveju negalėsi parduoti prekių.

Pavyzdžiui, chemijos inžinieriaus išsilavinimą turintis žmogus gali gerai prekiauti, pavyzdžiui, papildais [...] maisto pramonėje, biochemijos pramonės įmonėms. Energetikas, inžinierius, elektrikas labai gerai gali prekiauti didelėse tarptautinėse kompanijose elektros įranga ir ją pardavinėti specialistams. Kontaktas, prekyba vyksta tarp specialistų. Jei nesurandi bendros kalbos ir nekalbi viena kalba, nesupranti fundamentalių dalykų, niekas iš tavęs to dalyko nepirks, nors tu ir labai gražus, labai daug gražių žodžių moki pasakyti.

– Ar tas jūsų paminėtas sumuštinis reiškia, kad bakalauro studijoms reikėtų rinktis „kietuosius“ mokslus – matematiką, fiziką, chemiją, inžineriją, o magistrantūroje jau užsidėti vadybininko ar ekonomisto kepurę, t. y. rinktis tuos „minkštuosius“ mokslus?

– Vieninteliai žmonės, kuriems tikrai reikia stoti į vadybą, renkantis bakalauro studijas, (tai kiekvienas moksleivis gali patvirtinti, apsidairęs tarp klasės draugų) yra tie , kurie yra verslininkai. Tai yra tas žmogus, kuris prekiauja telefonais, sugeba suktis įvairiose situacijose, sugalvoja idėjų, ką padaryti, nebijo, rizikuoja ir tai daro. Tam žmogui galima sudėti pagrindinių vadybos žinių, kad jis, baigęs vadybos studijas, būtų darbdavys, o ne darbo prašytojas.

Labai dažnai būna taip, kad žmonės baigia vadybą ir ateina prašyti darbo. „Vadyba“ reiškia „vadovauti“. Jie nori vadovauti pas ką nors kitą, o rinka sako – gerai, jei tikrai pasiruošęs vadovauti, tai pirmiausia vadovauk kažkam savo, sukurk įmonę, parodyk, ką tu gali. Pas mus įmonėse reikia užaugti, norint būti vadovu.

– Kokių sričių studijos garantuotų saugią ateitį arba saugiausią ateitį šiandien?

– Šiandien gyvename ketvirtojoje industrinėje revoliucijoje. Turbūt apie tai ne visi yra girdėję. Tai reiškia, kad šiandien vyksta tas technologinis lūžis, kai robotai, įvairios naujausios technologijos, paremtos emociniu, dirbtiniu intelektu, skaitmeninėmis technologijomis, ateina į mūsų pasaulį. [...] Nors to nesuprantame, informacinės technologijos šiandien yra kaip elektra. Daug išradimų buvo padaryta būtent atsiradus elektrai – visos šakos pradėjo daug efektyviau dirbti.

Tai dabar ateina su informacinėmis technologijomis. Ateina tie darbai, kurie generuoja daug didesnę pridėtinę vertę. Jie yra visur. Netolimi futuristai sako, kad po 10–15 metų visos kompanijos bus IT kompanijos. Jau šiandien automobilio gamyboje didžiąją dalį procesų valdo robotai. Kitose pramonės šakose yra lygiai taip pat.

– Kokias studijų programas patartumėte pasirinkti tiems, kuriems vis dėlto nesiseka tikslieji mokslai, bet puikiai sekasi, pavyzdžiui, kalbos, socialinių mokslų disciplinos mokykloje?

– Kalbos yra viena iš tų galimybių, kurią Lietuvoje turime. Esame maža šalis, turėjome daug istorinių momentų, kai buvome kitų skirtingų šalių dalimi, tad, būdami maži, turime mokėti mūsų kaimyninių šalių kalbas ir tarptautines kalbas.

Didžiausios perspektyvos šiandien siejamos su Skandinavijos kalbomis: švedų, danų, norvegų, suomių. Jei pasižiūrėtume į mūsų investicijų portfelį, t. y. didžiausių užsienio investuotojų Lietuvoje sąrašą, pirmoje vietoje yra Švedija. Tame pačiame dešimtuke sėkmingai yra Danija, Norvegija. Tai yra tos šalys, kurios daugiausia investuoja į Lietuvą. Jei pasižiūrėsime į kompanijas arba tuos prekinius ženklus, kurie yra aplink mus, pajausime, kad yra daug skandinaviškų prekinių ženklų. Skandinavai atvažiavę į Lietuvą jaučiasi beveik kaip namuose.

– Kiek reikėtų mokėti tų svetimų kalbų, kad, net ir nemokėdamas matematikos, nepaskęstum gyvenime?

– Pasaulis tampa globalus. Labai pritariu, kad mums tikrai visiems reikia mokėti lietuvių kalbą ir tai daryti labai gerai. Turbūt be anglų kalbos, kaip prieš kokių 30 metų be rusų kalbos, pasaulis mums uždarytas. Šios dvi kalbos neturėtų būti skaičiuojamos kaip užsienio kalbos, kurias moki.

Turbūt turėtume kreipti dėmesį į tas kalbas, kurios yra po šių dviejų. [...] Kuo daugiau kalbų moki, tuo jas lengviau mokytis. Poliglotams, žmonėms, kurie moka daug kalbų, tikrai labai lengva mokytis naujų kalbų. Mokėdamas be anglų kalbos vieną arba dvi kalbas, tikrai turėsi gerą, gerai apmokamą darbą.

– Lietuvoje vis dar gyvas mitas – aukštojo mokslo diplomas yra raktas į šiltą, sotų ir laimingą gyvenimą bei karjerą. Ar tikrai darbdaviai ieško bet kokio darbuotojo, turinčio aukštąjį išsilavinimą?

– Kaip dalinis darbdavys galiu pasakyti, kad nesu matęs nė vieno savo darbuotojo aukštojo mokslo diplomo, paties fizinio dokumento, kuris tai patvirtina. Taip, jaučiasi, kuris žmogus turi aukštąjį išsilavinimą, tam tikrus pagrindus, yra buvęs tam tikroje aplinkoje, bet labiausiai dėmesį vis tiek kreipi į jo patirtį ar asmenines savybes, kurios galėtų būti didesniu privalumu nei patirtis, kurios jis galbūt neturi. Matai potencialą, kuris labai greitai galėtų augti toje organizacijoje.

Aukštasis išsilavinimas šiandien prieinamas beveik bet kam. Tie, kurie turi pinigų, jį gali nusipirkti. Tikrai neperdedu – yra virtualių universitetų JAV ir kitur, kuriuose gali studijuoti nuotoliniu būdu ir gauti diplomą. Lietuvoje tai taip pat galima daryti. [...]

– Kokių įgūdžių, gebėjimų ar žinių stokoja ieškantieji darbo?

– Turbūt stokoja tų žinių, kurios labiausiai reikalingos šiandien, arba įgūdžių ir gebėjimų, kurių ieško darbdaviai. Pradėkime nuo paprastų dalykų – orientacija į rezultatą. Kiekvienas darbdavys nori, kad darbuotojas orientuotųsi į rezultatą. Taip pat svarbus strateginis mąstymas, problemų sprendimas, darbas komandoje, kūrybiškumas – tai tokie universalūs dalykai. Tas pats lankstumas yra svarbus, negali vien tik laikytis savo – aš darysiu taip, o ne kitaip. Šiandieniniame pasaulyje visi turime būti lankstūs.

– Kokios naujos profesijos šiandien jau atsirado rinkoje arba atsiras po ketverių ar šešerių metų, kurios bus itin paklausios, o kokioms kvalifikacijoms ar kokiems specialistams, deja, jau šiandien skambina varpai?

– Dar kartą galiu tik pabrėžti teisininkus ir jų jau esamą šiandieninę perprodukciją rinkoje. Labai gaila, kad advokatų kontoros garsiai nepasako – nebesimokykite teisės, nes mes jums neturime darbo. Šiandien paruošiama apie 1,5 tūkst. teisininkų, kai rinka gali priimti apie 70. [...] Visi šią žinutę turi transliuoti. Rinkodara viena negali nieko padaryta. Architektų mes taip pat paruošiame per daug – 150 baigia kiekvienais metais. Latviai jų per metus paruošia 20, o estai – 15. Perspektyvos susijusios su biotechnologijomis, genų, informacinėmis technologijomis, duomenų analitika. Tai pagrindinės sritys, kuriose yra didžiausias potencialas.