Komunikaciniai gebėjimai

JAV technologijų bendrovės "Oracle" užsakytame tyrime 26 proc. respondentų, atsakydami į klausimą, kuo robotai yra pranašesni už jų vadovus, teigė, kad jie geriau teikia nešališką informaciją. 34 proc. apklaustųjų mano, kad DI laikosi darbo grafiko, o 26 proc. – kad robotai geriau tvarko biudžetą.

"Tam tikrose srityse, kuriose atliekamas rutininis mechaninis darbas, robotai tikrai gali būti gerokai pranašesni už žmones. Taip pat ten, kur reikia išanalizuoti didelį kiekį informacijos ir rasti tinkamą standartinį atsakymą, dirbtinis intelektas tą gali padaryti žymiai greičiau", – sako Darius Lomsargis, "EnterTraining" programų fasilitatorius, komandų treneris ir tarptautinio komandos ugdymo tinklo "Catalyst Global" atstovas Lietuvoje.

Pramonės 4.0 atnešami pokyčiai kelia nemažai iššūkių, o norint nuo jų neatsilikti, pasak D.Lomsargio, žmonėms reikia domėtis tendencijomis ir nuolatos kvestionuoti tai, ką darėme iki šiol, nes naujovės palies visus.

"Kitas svarbus aspektas – komandiškumo poreikis tik didės, nepaisant to, kad vis daugiau darbo vietų bus nuotolinės. Galimybė dirbti kartu leis greičiau prisitaikyti prie pokyčių", – teigia D.Lomsargis.

Pasak jo, dauguma organizacijų skiria per mažai dėmesio komandiniam darbui – tai didžiausias paradoksas, nes organizacijose, kuriose darbuotojai dirba komandose, gerokai padidėja įmonės efektyvumas.

Agnė Zinkevičiūtė, ugdomojo vadovavimo ir sąmoningo kvėpavimo specialistė, ugdymo programų moterims autorė taip pat teigia, kad komunikaciniai gebėjimai visuomet išliks svarbūs.

"Turintis puikius komunikacinius gebėjimus žmogus visada pasieks daugiau nei tas, kuriam sudėtinga užmegzti ryšį su kitu ir bendrauti. Su robotais čia net nėra ką lyginti", – teigia specialistė.

Raktas į sėkmę

Aukščiau minėtojo "Oracle" tyrimo metu, 45 proc. apklaustųjų manė, kad vadovai yra pranašesni už robotus, nes geriau supranta darbuotojo emocijas. A.Zinkevičiūtė teigia, kad viena iš pagrindinių savybių, dėl kurių robotai nepralenks žmogaus darbe, yra emocinis intelektas.

"Joks robotas negebės jausti kito žmogaus taip, kaip gali jausti žmogus. Visuomet išliks svarbus įgūdis visų pirma jausti save, suprasti save, o jau tada kitą, ir pagal tai kurti ryšį, jį puoselėti", – teigia A.Zinkevičiūtė.

Panašiai galvoja ir Monika Šliupienė, ugdomojo vadovavimo specialistė, ICF narė. Pasak jos, žmonės gali daugiau ir yra laimingesni, kai geriau girdi ir supranta save bei kitus.

"Svarbu susikalbėti. Pirma, su savimi, tada kitais. Sutiksite ar ne, bet verslas yra pokalbis, šeima yra pokalbis", – teigia M.Šliupienė.

Tyrimų bendrovės "Brookings" duomenimis, maždaug 25 proc. darbo vietų JAV bus neigiamai paveiktos automatizacijos. Be to, prognozuojama, kad apie 70 proc. darbo vietų bus automatizuotos. Spartėjant šiems procesams, emocinis intelektas tampa vis aktualesnis. A.Zinkevčiūtė pabrėžia, kad emocinį intelektą reikia lavinti nuolatos – svarbiausia išmokti jausti ir girdėti save.

Anot A.Zinkevičiūtės, žmonės dažnai elgiasi ne taip kaip nori, bet kaip priimtina visuomenėje. Tai ypač išryškėja kalbant apie darbą.

"Labai dažnai jauni žmonės stengiasi pateikti save taip, kad patiktų darbdaviui, draugui, artimajam. Ilgainiui nebepatinka patys sau, pyksta, dažnai ne ant savęs, o ant tų kitų, kurie nesupranta jų. O kaip gali suprasti žmogų, kuris tau save pateikia geresnėje šviesoje?", – svarsto pašnekovė.

Pasak M.Šliupienės, aplinka mums taip pat daro įtaką ir svarbu ne tik įgalinti veikti save, bet ir padėti kitam pasiekti tikslų.

"Jei aplinka mums atspindi mūsų galimybes, mes tikriname ir atrandame, kad tai tiesa. O jei atspindi mūsų, pavadinsiu, negalimybes, mes vėlgi tikriname ir, be abejonės, atrandame, kad tai tiesa. Aplinka yra svarbi – žmonės, su kurias bendraujame yra svarbūs. Ir tą mes galime rinktis", – sako M.Šliupienė.

Grįžtamasis ryšys

M.Šliupienė teigia, kad negalima lyginti robotų ir žmonių, nes kūrybiškumas, bendravimas, verslumas bei savarankiškumas, siekiant savų tikslų, robotams dar nėra būdingas.

"Technologijos auga žymiai žymiai sparčiau nei žmogus, todėl nuolatinis mokymasis tampa kritiškai svarbus. Vienareikšmiškai profesijos užleidžia vietą įgūdžiams, kompetencijoms ir bene svarbiausia – kūrybiškumui", – sako M.Šliupienė.

Ji taip pat pabrėžia, kad svarbu suteikti kitiems grįžtamąjį ryšį. Taip padedame vieni kitiems mokytis ir drąsiai žengti pirmyn. Vis dėlto, grįžtamasis ryšys gali būti ir teigiamas, ir neigiamas. Teigiamo ryšio poveikis didėja su jo konkretumu – kuo jis tikslesnis, aiškesnis, tuo geriau.

Pasak specialistės, kad neigiamas grįžtamasis ryšys – kritika – taip pat yra reikalinga norint augti, nors jos ir niekas nemėgsta. Vis dėlto, nederėtų kritikos maišyti su nuomone ar vertinimu – "tai nesąmonė, tai man nepatinka". Taip pat ir pažeminimais – "jis neturi talento".

"Viskas keičiasi ir keisis: darbai, jų atlikimo pobūdis, profesijos. Visgi nepriklausomai nuo to, kiek darbo vietų bus automatizuota ar kaip vystysis dirbtinis intelektas, žmonės visuomet bus pagrindinė vertybė", – M.Šlliupienė.