Antradienį Ūkio ministerijoje antrojo Europos kosmoso agentūros (EKA) kvietimo teikti paraiškas nugalėtojai pristatė savo projektų koncepcijas. Naujus projektus įgyvendins bendrovė „NanoAvionika“, Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Fizinių mokslų ir technologijų centras, Baltijos pažangių technologijų institutas ir viešoji įstaiga „GIS-Centras“. Bendra projektų vertė – apie 1,1 mln. eurų.

Bendrovė „NanoAvionika“ kurs naujos kartos vožtuvą, skirtą mažųjų palydovų raketinės traukos sistemai, Vilniaus universitetas pritaikys didelio kryptingumo tranzistorinius terahercų detektorius kosmosui, Kauno technologijos universitetas ieškos plazmoninių grafeno ir silicio Šotkio kontakto infraraudonųjų spindulių jutiklių panaudojimo kosmose galimybių.

Klaipėdos universitetas kurs palydoviniais duomenimis grįstą Lietuvos paviršinių vandenų aplinkos kokybės vertinimo ir stebėsenos sistemą, Fizinių mokslų ir technologijų centras tirs bismidų infraraudonųjų šaltinių panaudojimo galimybes kosmoso technologijoms, Baltijos pažangių technologijų institutas vykdys kosmoso mokslo ir technologijų populiarinimo projektą ir viešoji įstaiga „GIS-Centras“ į Lietuvos erdvinės informacijos portalą geoportal.lt integruos ES programos „Copernicus“ palydovais gautus vaizdus.

„Kosmoso sektorius yra vienas reikšmingiausių Europos ekonomikos pramonės sektorių, tad, atsižvelgdama į šio sektoriaus svarbą, Ūkio ministerija aktyviai siekia narystės EKA. Matome tendenciją, kad auga ir Lietuvos įmonių susidomėjimas kosmoso sritimi – per pirmąjį EKA kvietimą sulaukta 16 paraiškų, o per antrąjį jau 20. Trečiąjį kvietimą planuojama paskelbti metų pabaigoje, per jį tikimės sulaukti 25–30 paraiškų“, – sako ūkio viceministrė Lina Sabaitienė.

Pirmojo kvietimo projektai apima Žemės stebėjimo duomenų panaudojimą projektuojant belaidžio ryšio tinklus per pagalbos teikimo operacijas, pavyzdžiui, miškų gaisrų atveju (bendrovė „HNIT-Baltic“), molekulinės taršos nustatymą kosminėje erdvėje, tiriant net ir menkiausią kosminių aparatų įrangos ir gyvybės palaikymo sistemų užterštumą (Kauno technologijos universitetas), ilgalaikius optinių elementų, naudojamų lazerinėse sistemose kosmose, optinio atsparumo tyrimus, siekiant įvertinti, kaip kosminio aparato optinės detalės atlaikys atvirame kosmose esančias sąlygas (bendrovė „Lidaris“), taip pat naujų puslaidininkinių junginių, skirtų naudoti saulės elementuose ir dujų jutikliuose, kūrimą, siekiant sukurti efektyvesnius tokio tipo įrenginius (Fizinių ir technologijos mokslų centras).

Be to, įgyvendinami 3 edukaciniai projektai: Vilniaus universitetas rengia studentų mokymo kursus „Aeronautikos technologijų pagrindai“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai konstruoja mažąjį palydovą „CubeSat“, o Lietuvos inovacijų centras prisideda prie nacionalinių ir tarptautinių mokslo olimpiadų kosmoso tematika dalyvių rengimo.

2014 metais Lietuva su Europos kosmoso agentūra (EKA) pasirašė bendradarbiaujančiosios valstybės susitarimą, kuris yra tarpinis etapas siekiant narystės EKA. Narystė EKA leistų ne tik pakelti Lietuvos mokslo potencialo lygį, bet ir kurti aukštųjų technologijų produktus ir juos komercinti, t. y. išplėstų realų mokslo rezultatų panaudojimą bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Įsitraukimas į EKA veiklą Lietuvos mokslo ir verslo subjektams sudarytų galimybę dalyvauti pripažintame aukščiausio lygio tarptautiniame mokslo, technologijų ir inovacijų tinkle.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2013 m. duomenimis, pasaulio mastu kosmoso sektoriuje dirba daugiau kaip 900 tūkstančių darbuotojų ir šio sektoriaus pajamos sudaro daugiau kaip 256 mlrd. JAV dolerių per metus. 2014–2020 m. laikotarpiu numatyta, kad ES investuos 12 milijardų eurų vien kosmoso veikloms, daugiausia per programas „Horizontas 2020“, „Copernicus“ ir „Galileo“.