Lietuvių, perkančių internetu, skaičius po truputį auga. Pagrindinės priežastys - didesnis vartotojų pasitenkinimas ir įsitikinimas, kad kainos internete mažesnės. ES užsakymu atlikti tyrimai rodo, kad vartotojai, perkantys internetu, yra bent 10 proc. labiau patenkinti nei pirkėjai, apsiperkantys įprastose parduotuvėse.

Tačiau perkančiųjų internetu Lietuvoje vis dar labai mažai lyginant su kitomis ES šalimis. Tik 7 proc. lietuvių įsigijo ką nors internetu per paskutinius 12 mėnesių, palyginimui – per tą patį laikotarpį internetu apsipirko net trečdalis europiečių.

Lietuviams prireiks dar kelerių metų pasivyti ir kitų Baltijos šalių lygį. Net 24 proc. latvių ir 22 proc. estų pirko internetu per paskutinius dvylika mėnesių. Panašu, kad mūsų šalies pirkimo internetu statistiką pagerins jauni vyrai, mat būtent jie daugiausia perka internetu visoje Europoje. Šie duomenys buvo paskelbti šiemet Vartotojų rinkų rezultatų suvestinėje.

“Ne visi žino, jog pirkdamas internetu vartotojas gauna papildomų teisių, lyginant su pirkimu įprastoje parduotuvėje. Mat įsigydamas ką nors internetu vartotojas neturi galimybės prekės nuodugniai ištyrinėti. ES skatina pirkti užsienio šalyse, nes tai padeda vartotojui rinktis iš geresnių pasiūlymų. Tačiau lietuviai nėra linkę apsipirkti kitų šalių elektroninėse parduotuvėse.Pagrindinė kliūtis – užsienio kalba. Beveik 70 proc. lietuvių pripažįsta, kad jie nepasirengę apsipirkti kita kalba”, - sakė Mykolas Okulič-Kazarinas, vartotojų informavimo kampanijos “Žinok savo teises ir laimėk”, inicijuotos Europos Sąjungos, ekspertas.

Europos statistika rodo, kad europiečiai internetu dažniausiai perka keliones ir apgyvendinimo per atostogas paslaugas (42 proc.), drabužius ir sporto prekes (41 proc.), knygas, žurnalus ir mokymosi medžiagą (39 proc.), buities prekes (baldai, žaislai - 35 proc.), bilietus į renginius (33 proc.), filmus ir muzikos įrašus (29 proc.), elektroninius prietaisus (25 proc.), kompiuterius ir programinę įrangą, video žaidimus (21 proc.). Dauguma šių prekių yra įsigyjamos iš vietos pardavėjų, nes jais vartotojai pasitiki labiau nei užsienio pardavėjais.

Iš Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės bei Europos vartotojų centro statistikos matyti, kad perkantieji internetu dažniausiai skundžiasi dėl prekės pristatymo. Pernai 13 proc. visų vartotojų, pirkusių elektroninėse parduotuvėse, patyrė problemų dėl prekės atvežimo – pirkinys juos pasiekė per vėlai arba iš viso nebuvo pristatytas. Tik nedidelė dalis skundų pateikta dėl to, kad pirktas daiktas nebuvo toks kaip žadėta ar pardavėjas/paslaugų tiekėjas negrąžino pinigų.

“Statistika rodo, kad vartotojai iš dalies žino savo teises, kurias turi pirkdami internetu, ir yra pasirengę jomis naudotis. Beveik vienas iš dešimties (8 proc.) visų vartotojų, pirkusių internetu ar kitomis nuotolinėmis priemonėmis, yra bandę grąžinti prekę ar nutraukti sutartį vadinamuoju persigalvojimo laikotarpiu. 88 proc. visų bandžiusiųjų tai pavyko”, - teigė M. Okulič-Kazarinas.

Vartotojų informavimo kampanija “Žinok savo teises ir laimėk” primena pagrindines vartotojų teises perkant internetu:

- Pardavėjas turi suteikti išsamią informaciją apie prekę: detalus aprašymas, kaina, pristatymo sąlygos, teisė prekę grąžinti ir pan. Vartotojas prekę gali grąžinti per tris mėnesius ir atgauti savo pinigus, jeigu ši informacija nebuvo suteikta;

- Prekę vartotojas turi gauti per 30 dienų, nebent sutartyje numatyta kitaip;

- Vartotojas per septynias dienas gali persigalvoti ir grąžinti prekę bei atgauti pinigus be jokių paaiškinimų. Prekės grąžinimas Lietuvoje yra nemokamas, o prekę grąžinant į užsienio e-parduotuvę gali tekti sumokėti. Vartotojas prekę gali grąžinti nemokamai, jeigu ji ne tokia kaip buvo aprašyta;

- Yra tam tikrų prekių, kurių grąžinti negalima: tai prekės, pritaikytos konkrečiam žmogui; užprenumeruoti laikraščiai, žurnalai; programinė įranga, vaizdo ir garso įrašai (jeigu juos išpakavote); maisto produktai ir gėrimai; prekės, įsigytos internetiniuose aukcionuose ir kt.