Ateityje į Žemę pargabenti grunto ir uolienų mėginiai „mokslininkams bus tarsi planetų tyrinėjimo šventasis Gralis“, – „YouTube“ transliacijoje sakė Jeanas-Yves'as Le Gallis (Žanas Ivas le Galis), mobilųjį tyrimų rinkinį „SuperCam“ pagaminusio Prancūzijos nacionalinio kosminių tyrimų centro (CNES) vadovas.

Šie „Marso gabaliukai“, anot jo, gali „galutinai atsakyti į intriguojantį ir esminį klausimą: ar gyvybė egzistavo ne tik Žemėje?“

Po septynių mėnesių kelionės kosmose, JAV agentūros NASA paleistas marsaeigis „Perseverance“ vasario mėnesį švelniai nusileido ant Marso paviršiaus ir pirmiausiai atsiuntė nespalvotų Jezero kraterio, esančio kiek šiauriau Raudonosios planetos pusiaujo, nuotraukų.

Šis lazeris pajėgus iš tolo pašalinti ant paviršiaus esančias dulkes, taip suteikdamas kitiems įrankiams lengvą prieigą prie tyrimo objektų.

„Pagrindinė šios astrobiologinės misijos dalis yra „SuperCam“ (prietaisas)“, – sakė NASA administratoriaus pavaduotojas mokslo reikalams Thomas Zurbuchenas (Tomas Curbuchenas).

Šiame batų dėžės dydžio modulyje, pritaisytame ant marsaeigio stiebo, sumontuoti spektrometrai, lazeris ir garso įrašymo įranga. Visa tai naudojama tiriant Marso paviršiaus cheminę, mineralinę ir molekulinę sudėtį.

„SuperCam“ lazeris gali žybtelėti į mažesnius negu pieštuko galiukas objektus, esančius net už septynių metrų, bei suteikia galimybę tirti vietas, kurių negali pasiekti marsaeigio kibernetinis manipuliatorius.

„Šis lazeris pajėgus iš tolo pašalinti ant paviršiaus esančias dulkes, taip suteikdamas kitiems įrankiams lengvą prieigą prie tyrimo objektų“, – sakė Rogeris Wiensas (Rodžeris Vynsas), Los Alamoso nacionalinės laboratorijos (LANL) inžinierius ir pagrindinis „SuperCam“ tyrėjas.

Prieš pat startą misijai, prie kurios prisidėjo daugiau nei 500 inžinierių ir mokslininkų, iškilo rimtų kliūčių, sakė LANL darbuotojas Scottas Robinsonas (Skotas Robinsonas).

„Stiebe esančios įrangos optika buvo netikėtai sugadinta likus keturiems mėnesiams iki pristatymo, – sakė jis. – Mūsų komanda puolė rinkti atsargines dalis, kad iš jų surinktų naują teleskopą.“

Ši nesėkmė pavirto netikėta sėkme.

„Netikėtumas“

Iš naujo surenkant teleskopą inžinieriai pastebėjo problemą, kurią Robinsonas apibūdino kaip “„Hubble“ (kosminio teleskopo veidrodžio nukrypimo) lygio yda“.

Tuojau po „Hubble“ kosminio teleskopo paleidimo į kosmosą 1990 metais jo operatoriai suprato, kad pagrindinis teleskopo veidrodis yra pakrypęs, todėl juo nebuvo įmanoma padaryti ryškių nuotraukų. Vis dėlto šį gedimą vėliau pavyko pataisyti.

Mokslininkai mano, kad prieš maždaug 3,5 mlrd. metų senumo krateryje, kuriame nusileido „Perseverance“, buvo į gilų ežerą tekėjusi upė, kurios sąnašos klostėsi vėduoklės pavidalo deltoje.

Marsaeigis turi surinkti daugiau nei du tuzinus uolienų ir grunto pavyzdžių į sandarius mėgintuvėlius. Juos planuojama parskraidinti atgal į Žemę tyrimams kažkada 4-ajame dešimtmetyje.

Marsaeigis „Perseverance“, dydžiu ir svoriu maždaug prilygstantis padidinto pravažumo automobiliui, turi dviejų metrų ilgio manipuliatorių, 19 kamerų, du mikrofonus ir kitų pažangiausių instrumentų.

Mažas kvadrokopteris, pritaisytas prie marsaeigio dugno, po kelių savaičių kils pirmajam skrydžiui kitoje planetoje.

Vienas įrenginių skirtas gaminti deguonį iš Marso atmosferos, kuri yra sudaryta daugiausia iš anglies dvideginio. Tokia įranga palengvintų galimybę žmonėms apsigyventi šioje planetoje.

„Perseverance“ yra penktasis marsaeigis, nusileidęs Marso paviršiuje. Visi jie buvo paleisti NASA, o pirmasis toks zondas nusileido 1997 metais.

Pagrindinė marsaeigio misija truks dvejus metus, tačiau jis gali veikti žymiai ilgiau.