Šešiaratis aparatas ketvirtadienį per 33 minutes atsargiai nuvažiavo apie 6,5 metro, sakoma NASA pranešime.

Marsaeigis pajudėjo keturis metrus į priekį, stovėdamas vietoje pasisuko prieš laikrodžio rodyklę 150 laipsnių, paskui dar pustrečio metro nuvažiavo atbulas, palikdamas vėžes Marso dulkėse.

„Tai buvo mūsų pirmoji galimybė „apšildyti ratus“ ir išvaryti „Perseverance“ prasisukti“, – juokavo marsaeigio mobilumo bandymų programos inžinierė Anais Zarifian, dirbanti NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje, įsikūrusioje Pasadinos mieste Kalifornijos valstijoje.

A. Zarifian pridūrė, kad bandomasis važiavimas vyko „neįtikėtinai gerai“ ir kad jis žymi „didžiulę gairę šiai misijai ir mobilumo komandai“.

„Ruošiamės surengti ilgesnių važiavimų, – sakė inžinierė. – Tai tėra pradžia.“

NASA inžinieriai nurodė šiuo metu svarstantys galimus tolesnių zondo kelionių Marso paviršiumi maršrutus.

Kiek ilgesnė kelionė buvo suplanuota penktadieniui, o jeigu viskas klosis sklandžiai, „Perseverance“ toliau keliaus šeštadienį, nurodė NASA.

Aparatas per Marso parą, kuri yra šiek tiek ilgesnė nei Žemėje, gali sukarti apie 200 metrų.

„Perseverance“ važiuoja penkiskart greičiau negu jo pirmtakas „Curiosity“, tebeveikiantis praėjus aštuoneriems metams po nusileidimo Marse.

Misijos vadovo pavaduotojas Robertas Hoggas (Robertas Hogas) sakė, kad inžinieriai taip pat ruošiasi pirmąkart paleisti „Perseverance“ atsigabentą bepilotę skraidyklę, veikiančią sraigtasparnio principu.

R. Hoggas nurodė, kad marsaeigio valdymo komanda svarsto galimas skraidymo zonas ir tikisi, kad pirmasis skrydis bus surengtas pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje.

Pasak jo, per šią misiją iki šiol neiškilo jokių rimtų sutrikimų.

„Tebuvo smulkmenų, – sakė R. Hoggas. – Viskas, ką išbandėme, puikiai veikia.“

„Perseverance“ iš Žemės startavo 2020 metų liepą ir nusileido ant Marso paviršiaus vasario 18-ąją. Aparato pagrindinis uždavinys – ieškoti Raudonojoje planetoje galėjusios būti gyvybės pėdsakų.

Pagrindinė „Perseverance“ tyrimų programa suplanuota kiek ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui, bet marsaeigis tikriausiai veiks gerokai ilgiau.

Per ateinančius metus „Perseverance“ turėtų surinkti 30 uolienų ir grunto mėginių į sandarias kapsules. Pastarosios maždaug 4-ame dešimtmetyje turėtų būti išskraidintos į Žemę tolesnei analizei.

Visureigio dydžio aparatas, sveriantis apie toną, turi dviejų metrų ilgio kibernetinį manipuliatorių, 19 vaizdo kamerų, du mikrofonus ir virtinę modernių prietaisų.

Iki šiol marsaeigis atsiuntė daugiau kaip 7 000 nuotraukų. Be kita ko, buvo išbandytas prietaisas „SuperCam“ – Prancūzijoje sukurta speciali kamera, galinti nukreipti lazerio spindulį į uolieną, esančią net už septynių metrų, ir analizuoti jos sudėtį.

„Perseverance“ yra penktasis Marse sėkmingai nutupdytas ratinis marsaeigis. Pirmasis iš jų Raudonąją planetą pasiekė 1997 metais.

Jungtinės Valstijos ruošiasi nuskraidinti į Marsą žmonių, bet kol kas šis projektas nėra pajudėjęs iš pirminės stadijos.