Europos kometos zondas „Rosetta“ pirmadienį, po dvejus metus ir septynis mėnesius trukusio „miego“ galiausiai „pabudo“ - svarbiam jau beveik dešimtmetį trunkančios savo misijos etapui: kometos tyrinėjimui, paskelbė Europos kosmoso agentūra (ESA).

„Sveikas, pasauli!“ - „Twitter“ parašė ESA, imituodama signalą, kurį iš kosmoso platybių atgal į Žemę atsiuntė šis milijardą dolerių kainavęs nepilotuojamas kosminis aparatas.

ESA jį pavadino „miegančiąja gražuole“, pabudusia iš ilgo snaudulio.

„Tai buvo pasakiška įtempto skyriaus pabaiga“, - nurodė agentūra.

„Rosetta“ - ambicingiausias Europos kosmoso projektas – buvo paleistas 2004 metais, į 7 mlrd. km kelionę aplink vidinę Saulės sistemos dalį.

Misijos tikslas yra „pasimatymas“ rugpjūčio mėnesį su kometa „67P/Churyumov-Gerasimenko“, be to, lapkričio mėnesį „Rosetta“ turi pasiųsti nusileidimo aparatą, kuris prisitvirtins prie tos ledinės klajūnės paviršiaus ir vykdys mokslinius eksperimentus.

Kometos yra ledo ir dulkių luitai, likę, kaip manoma, nuo pat mūsų žvaigždės sistemos užgimimo.

Šios senovinės medžiagos analizė gali atskleisti paslapčių apie tai, kaip formavosi Saulės sistema ir galbūt kaip Žemėje prasidėjo gyvybė.

„Rosetta“ buvo „užmigdytas“ 2011 metų birželį, nes buvo pernelyg toli nuo Saulės, kad jos šviesos užtektų zondo baterijoms įkrauti.

Pirmadienį mokslininkai turėjo daugiau kaip aštuonias valandas laukti to brangaus signalo, kuris buvo pasiųstas iš už daugiau kaip 800 mln. km ir patvirtino, kad zondas „nubudo“.

Visų nervai misijos valdymo centro Darmštate Vokietijoje buvo įtempti, kol ta žinia „viskas gerai“ pasirodė kaip radijo bangų „spyglys“. Tada pasigirdo sveikinimo šūksniai, žmonės tapšnojo vienas kitam per petį.

„Po įtemptos dienos esame absoliučiai patenkinti, kad mūsų kosminis aparatas nubudo ir vėl palaiko ryšį“, - sakė „Rosetta“ misijos vadovas Fredas Jansenas.

BEPRECEDENTĖ MISIJA

Po tolesnių „sveikatos patikrinimų“ aparatas palaipsniui vykdys stabdymo ir vairavimo manevrus, kad priartėtų prie kometos trajektorijos.

Rugpjūtį aparatas pradės skrieti orbita vos 25 km virš kometos ir savo 11 kamerų, radiolokatoriumi, mikrobangų, infraraudonųjų spindulių bei kitais jutikliais tyrinės jos paviršių.

„Rosetta“ gabena 100 kg svorio, šaldytuvo dydžio robotinę laboratoriją „Philae“, kuri turi prisitvirtinti prie kometos paviršiaus ir vykdyti eksperimentus, tai „purvinai sniego gniūžtei“ skriejant aplink Saulę.

Kometa labiausiai prie Saulės priartės 2015 metų rugpjūčio 13 dieną – tada ji bus nuo jos nutolusi per maždaug 185 mln. kilometrų.