Tyrimų duomenimis, Lietuvoje telefonų nuperkama daugiau nei dantų šepetėlių, o internetu telefone naudojasi kone kas trečias šalies gyventojas – ieško aktualios informacijos, jungiasi prie e. pašto, netgi atlieka mokėjimus.

Skiriamas dėmesys minimalus

Kai telefonai perima vis didesnę dalį kompiuterių funkcijų, paradoksalu, kad pastaruosius įprasta saugoti nuo kibernetinių grėsmių, o telefonų apsaugai skiriamas dėmesys vis dar minimalus. Saugumo ekspertai perspėja, kad atakos prieš telefonų savininkus vykdomos nuo keliolikos iki kelių tūkstančių kartų per dieną.

Naudotojų skaičius nulėmė programišių dėmesį išmaniųjų telefonų rinkai – anksčiau sukčiai neskyrė daug laiko ir pastangų, nes rinka jų vertinimu buvo per maža. Viskas pasikeitė praėjusiais metais, kai išmaniųjų telefonų naudotojų skaičius pasaulyje perkopė 1 mlrd.

„Pradėjus rengti atakas prieš mobiliųjų vartotojus, tampa nebesvarbu, kiek jų yra kiekvienoje šalyje. Atakos neturi valstybinių sienų, todėl vienu metu gali atakuoti tiek JAV, Australijos, Kinijos, tiek Lietuvos mobiliųjų telefonų vartotojus“, – sakė Tomas Parnarauskas, ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.

Lietuvoje vyrauja virusai

Lietuvos išmaniųjų telefonų vartotojai dažnai patenka į tas atakas, kurios dėl virusų ar kenkėjiškų programų šnipinėja informaciją. Be to, kibernetiniai sukčiai didelį dėmesį skiria ir pelno tikisi pasinaudoję tradiciniais vartotojų įpročiais telefonu skambinti, siųsti trumpąsias žinutes, ieškoti pramogų internete.

Klasikinis tokių atakų veikimo metodas – pramogomis, intriguojančiomis antraštėmis, paveikslėliais ar vaizdo įrašais privilioti vartotojus į užkrėstas interneto svetaines. Į jas užklydusio vartotojo telefone įdiegiamas Trojos arklio tipo virusas, kuris nepastebimas vagia prisijungimo slaptažodžius, siunčia trumpąsias SMS žinutes didesnio tarifo numeriu, kartu savavališkai diegia telefone kitas kenkėjiškas programas. Lietuvoje jau fiksuojami ir realūs tokių atakų pavyzdžiai.

Kiekvienais metais intensyvėja bandymai įtraukti telefonus į „botnet“ tinklus, kai benaršant internete užsikrečiama Trojos arklio tipo virusu. Jis kopijuoja ir savo kūrėjams siunčia saugomą informaciją, gali šnipinėti telefono skambučius – programišiai dėl  kenkėjiškos programos stebi įeinančius ar išeinančius skambučius, fiksuoja pokalbių turinį.

Kibernetinės atakos kaskart auga

Saugumo ekspertai pastebi besikeičiančią kibernetinių nusikaltėlių taktiką. Ryškėja tendencija organizuoti atakas, kai vienu metu naudojami mobilieji įrenginiai ir socialiniai tinklai. Didelis tokių atakų srautas pastebimas atkeliaujantis iš sukčių Rusijoje ir Rytų Europos šalyse.

Anot T.Parnarausko, kibernetiniams sukčiams atrištos rankos, nes viskas keliasi į elektroninę erdvę, o įrenginiai bei paslaugos sinchronizuojami vieni su kitais. Kai galimybė naudotis telefonu ir socialiniais tinklais vartotojams suteikia patogumo, kibernetiniams sukčiams – daugiau galimybių pasiekti potencialias aukas.

Didžiausiose pasaulio rinkose pastebimi tiesioginio sukčiavimo atvejai, pasitelkiant išmaniuosius telefonus kaip priemonę. Vienas tokių metodų, vadinamas „cramming“, išmaniaisiais telefonais mokėjimus atliekantiems vartotojams atsiunčia sąskaitą už neva telefonu pirktą programėlę, įdiegtą atnaujinimą ar prenumeratos mokestį. Sąskaitoje nurodyta kaina neviršija vieno ar dviejų dolerių, todėl vartotojams nekyla įtarimų, o jei ir kyla – dažnas jų nesivargina aiškintis dėl tokios smulkios sumos.

Telefonas tampa patraukli platforma ir dėl menko vartotojų dėmesio jų apsaugai, o pagrindiniu taikiniu vis dar išlieka „Android“ operacinė sistema. Į ją nutaikyti ne tik kenkėjiški kodai, bet ištisos tokių kenkėjų šeimos. Specialiai šios operacinės sistemos pagrindu veikiantiems įrenginiams kuriami Trojos arklio virusai, atveriantys kelią šnipinėjimo programoms, duomenų vagystėms, brukalams ar nepageidaujamoms reklaminėms žinutėms.

Kibernetiniai sukčiai – ne vienintelis nemalonumas telefone

Išmaniajame telefone laukiantys pavojai susiję ne vien su kibernetiniais nusikaltėliais. Nemalonumų sukelia telefono pametimas ar vagystė, nepageidaujamos SMS žinutės, reklaminių skambučių atakos. Norint tinkamai apsaugoti telefoną, tenka galvoti apie jas visas.

Pametus ar vagystės metu netekus telefono prarasti kontaktai – ne vienintelis nemalonumas. Didesnę žalą sukelia telefone saugoma asmeninė informacija, pvz. nuotraukos, dokumentai ar svarbūs užrašai, atvira prieiga prie socialinio tinklo paskyros, elektroninio pašto. Svarbu iš anksto numatyti galimybę pasinaudoti vidiniu telefono GPS navigacijos modeliu pavogtam ar pamestam telefonui rasti, o prireikus nuotoliniu būdu ištrinti svarbią informaciją.

Didelių nemalonumų nesukelia, tačiau suerzinti gali reklaminės SMS žinutės ar skambučiai. Tokiais atvejais svarbu turėti blokavimo funkciją, užkertančią kelią nepageidaujamoms SMS ir MMS žinutėms, įeinantiems ar išeinantiems skambučiams.

Nemalonumų gali kilti tada, kai pašaliniai asmenys pasinaudoja telefonu. Tai susiję ne tik su informacijos nutekinimu. Didesnės nei įprasta sąskaitos už mobiliąsias paslaugas sulaukti ar netekti duomenų galima kasdienėse situacijose, kai telefonas patenka vaikui į rankas. Svarbu pamąstyti apie galimybę blokuoti telefoną ar prieigą prie tam tikrų paslaugų ir duomenų.

Rugpjūčio 25–31 d. interneto parduotuvėje „Google Play“ vyksta akcija #onemillionweek. Jos metu mobiliesiems telefonams su „Android“ operacine sistema skirtą antivirusinės programos

„ESET Mobile Security for Android“ Premium versiją galima įsigyti su 50 proc. nuolaida. Daugiau informacijos apie programą – www.eset.lt.