Šio universiteto mokslininkai bei Santaros klinikų medikai vertino greitųjų testų patikimumą. Išbandžius trijų gamintojų serologinius testus, kuriais galima nustatyti IgM, IgG arba IgA antikūnus, minėtu laikotarpiu paimtuose kraujo mėginiuose IgG klasės antikūnai buvo aptinkami daugiau nei 90-yje procentų.

„Tai rodo, kad ūmios infekcijos diagnostikai serologiniai testai netinka. Jie gali būti tinkami vėlyvai arba buvusiai infekcijai patvirtinti“, – teigiama pranešime.

Pasak universiteto, kol kas nėra vienodų rekomendacijų, kokiems tikslams serologiniai testai gali būti naudojami. Įvertinusios serologinių testų patikimumą, įvairios šalys pačios parengia tokias rekomendacijas.

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja Aurelija Žvirblienė spaudos konferencijoje penktadienį sakė, kad vienas tokių testų panaudojimo būdų galėtų būti papildomas tyrimas siekiant patvirtinti diagnozę.

„Jei yra pacientas, kuriam visi simptomai rodytų COVID-19 ligą, bet molekulinis testas buvo neigiamas, pvz., kada ligonis galėjo patekti į gydymo įstaigą, galėjo virusas būti nebeaptinkamas nosiaryklėj, nes virusas vėlesnėse infekcijos stadijose gali būt nukeliavęs į plaučius, ir tas molekulinis testas buvo neigiamas, tokiais atvejais serologinis testas būtų pagalbinis testas patvirtinant diagnozę“, – sakė A. Žvirblienė.

Anot jos, taip pat svarstoma, kiek tikslingi Lietuvoje būtų populiaciniai tyrimai naudojant šiuos testus. Sveikatos apsaugos ministerija yra skelbusi, kad iš viso jų Lietuva yra įsigijusi pusę milijono vienetų greitųjų testų.

„Taip pat svarstomas klausimas, kiek tikslinga naudoti serologinius testus populiaciniams tyrimams, ir čia ekspertai pasakys galutinę nuomonę, ar atsižvelgiant į Lietuvos situaciją, prognozuojamą nedidelį infekuotų žmonių skaičių, ar tie populiaciniai tyrimai būtų tikslūs, ar netikslūs, ir ar verta naudoti“, – sakė VU atstovė.

Pasak universiteto, greitieji testai yra paprasti, užtrunka vos keliolika minučių, jų rezultatas matomas plika akimi, todėl jie būtų itin patogūs masiniam testavimui. Tačiau dauguma rinkoje esančių greitųjų serologinių testų nėra perėję tinkamų validavimo procedūrų, todėl prieš juos naudojant būtina įvertinti jų patikimumą.

Toks palyginimas buvo atliktas ir Lietuvoje – Akreditacijos tarnybos pavedimu jį atliko Vilniaus universiteto ir VU ligoninės Santaros klinikų tyrėjai. Jie įvertino serologinių testų jautrumą ir specifiškumą, tirdami neigiamus ir galimai teigiamus kraujo mėginius.

Prasidėjus imuniniam atsakui į virusinę infekciją, pirmiausia susidaro IgM klasės antikūnai, vėliau pradeda gamintis IgG klasės antikūnai, jie gali išlikti ilgą laiką. Priklausomai nuo infekciją sukėlusio viruso ypatybių, gali susidaryti ir IgA klasės antikūnai. Tai ypač būdinga kvėpavimo takų virusams, nes šie antikūnai gaminami gleivinėse, o iš ten pasklinda ir į kraują. Taigi visų minėtų klasių antikūnai gali būti virusinės infekcijos rodiklis, todėl jų nustatymas turi diagnostinę vertę.

Neigiami mėginiai buvo surinkti iki COVID-19 pandemijos, todėl juose negali būti antikūnų prieš SARS-CoV-2, o galimai teigiami mėginiai – iš pacientų, kuriems SARS-CoV-2 infekcija patvirtinta molekuliniais metodais (PGR).

Tyrimui buvo panaudota 160 neigiamų mėginių ir 60 galimai teigiamų mėginių, kiekvienas mėginys buvo tirtas pakartotinai, siekiant gauti kuo patikimesnius rezultatus. Tyrimams buvo gautas bioetikos leidimas.