Ji – 2020 metų Lietuvos mokslo premijos laureatė. LSMU atstovų teigimu, premija mokslininkei J. Bernatonienei skirta už darbų ciklą „Inovatyvūs farmacijos produktai: veikliųjų junginių paieška, technologinis funkcionalizavimas ir praktinis taikymas (2005–2019)“. Mokslininkė tyrinėja veikliąsias vaistines medžiagas ir kuria technologijas, kurios šias veikliąsias medžiagas veiksmingiausiai pristatytų į reikiamą žmogaus organą.

Šiuo metu prof. J. Bernatonienė su kolegomis planuoja išbandyti trimačio tablečių spausdinimo galimybes: į vieną tabletę bus bandoma „įspausdinti“ keturias skirtingas veikliąsias medžiagas.

„Trimačiu spausdintuvu veikliąsias vaisto medžiagas būtų galima tarsi „užrakinti“, kad jos atsipalaiduotų tiksliai reikiamu laiku. Tokiu būdu vietoj daugelio tablečių būtų galima vartoti tik vieną – lengviau nuryjamą, be nemalonaus skonio. Į tabletes įmanoma įterpti mikrokapsulių, jas padengti medžiagomis, kurios reguliuotų vaistinės medžiagos išsiskyrimą. Toks gamybos būdas sumažintų vaistų šalutinį poveikį“, – ateities technologijos galimybes vardino mokslininkė.

Anot jos, vaistų farmacinė forma gali būti įvairi: tabletės, kapsulės, tirpalai, sirupai, žvakutės, geliai, purškalai, kremai. Mokslininkė ieško būdų, kaip padaryti, kad veiklioji medžiaga kiekvienoje vaisto ar kosmetikos gaminio formoje atsipalaiduotų efektyviausiu būdu, o preparatas būtų saugus, kokybiškas, veiksmingas.

Trimačiu spausdintuvu veikliąsias vaisto medžiagas būtų galima tarsi „užrakinti“, kad jos atsipalaiduotų tiksliai reikiamu laiku. Tokiu būdu vietoj daugelio tablečių būtų galima vartoti tik vieną – lengviau nuryjamą, be nemalonaus skonio.

Remiantis prof. J. Bernatonienės tyrimų rezultatais, sukurta naujų, unikalių, natūralios kilmės farmacinių formų. Štai augalinės kilmės peletės – itin stabilios, o veikliosios medžiagos iš jų atsipalaiduoja per tam tikrą laiko tarpą, vadinasi, vaistas veikia ilgiau, palaipsniui. Skysčio kietojoje fazėje, vadinamojo likvisolio, technologija taikoma, kai reikia atpalaiduoti sunkiai tirpstančias veikliąsias medžiagas. Aktyviųjų mikrokapsulių gamybos technologija padeda preparate išlaikyti lakiuosius junginius (tokius kaip eteriniai aliejai). Veikliųjų medžiagų pripildytų liposomų sudėtyje yra odai giminingų fosfolipidų.

Pabrėžtina, kad šios ir daugelis kitų naujovių išsyk panaudojamos praktikoje, neretai – visiškai naujiems preparatams gaminti. Moderniose LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro laboratorijose gimsta įdomių gaminių, kurių sudėtyje – retos, vertingos veikliosios medžiagos, išgautos pasitelkus biotechnologijas ir pažangius mokslinius tyrimus. Technines ir infrastruktūros galimybes, sutelktas Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre, papildo svarus pačių mokslininkų įdirbis.

Pastaraisiais metais LSMU farmacijos mokslininkams yra tekę kurti ir inovatyvių vaistų, ir odos priežiūrai skirtų produktų su tokiais ingredientais, kaip Negyvosios jūros mineralai, augalų kamieninės ląstelės, placenta, ryžių vanduo, ožkos priešpienis, rudieji dumbliai, juodieji perlai.

Universiteto atstovai primena, kad pernai didžiulio susidomėjimo sulaukė LSMU mokslininkų grupės sukurtas antiaritminis preparatas iš kvapiosios aniužės žolinės žaliavos. Šis produktas, išskirtas iš gausiai šalyje randamos piktžolės, tapo pirmuoju Lietuvoje sukurtu ir tarptautiniu mastu patentuotu natūralios kilmės vaistiniu preparatu.

„Neretai paieškos objektą pasiūlo verslininkai: šalies verslo įmonių susidomėjimas taikomųjų mokslinių tyrimų galimybėmis šiuo metu labai išaugęs. Viena įdomesnių veikliųjų medžiagų, su kuria daug pastaruoju metu dirbome, – gintaro dulkės. Su jomis esame sukūrę ir pagaminę kosmetinių kremų, o šiuo metu pageidaujama ir burnos priežiūros preparatų. Gaminome kremų, tepalų, kapsulių, kurių sudėtyje – kanapių aliejus. Labai įdomu buvo dirbti su dumbliais, – sukurtos paklausios odos priežiūros priemonės iš rudųjų dumblių ir jūros planktono. Neseniai išgavome ekstraktą iš durpių, kurių veikliosios medžiagos panaudotos inovatyviam kremui gaminti“, – pasakojo profesorė, dar pridurdama, kad pasitaiko atvejų, kai tinkamiausia medžiaga atrandama ne iš karto. Taip nutiko ir su kvapiąja aniuže. „Ja susidomėjome ne išsyk, – juk tai piktžolė. Tačiau sudomino, kodėl literatūroje nėra aprašyta jokių šio augalo tyrimų. Paaiškėjo, kad žolynas turi begalę veikliųjų medžiagų. Tereikėjo rasti tinkamiausią metodą, kaip jas išgauti ir kaip panaudoti vaisto formos gamybai“, – paaiškino prof. J. Bernatonienė.

Būtina pažymėti, kad visuose jos mokslo tyrimuose gausiai dalyvauja jaunimas. Per 15 metų parengta per 30 magistrantų, vadovauta šešiems daktaro disertacijas rengusiems mokslininkams. Profesorę ir jos kolegas džiugina tai, kad jaunieji mokslininkai entuziastingai įsitraukia į mokslo veiklą, žavi jų smalsumas, noras atrasti.

„2014 m. pradėjęs veikti LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras buvo tikra investicija į ateitį, – pasitelkę modernią įrangą, galime ne tik patys kurti įdomius, technologiškai pažangius gaminius, bet ir džiaugtis tvirtais jaunųjų tyrėjų žingsniais. Štai šiuo metu drauge su doktorante Inga Matulyte tyrinėjame muskato riešutus. Pavyko gauti stiprių rezultatų: atradome anksčiau nepastebėtų junginių. Tikimės veikliąsias ekstrakto medžiagas panaudoti tolesniems tyrimams. Daug vilčių kelia doktorantės Jurgos Andrėjos Kazlauskaitės tiriama žaliava – dobilų žiedai. Tad gali būti, kad netrukus bus sukurtas dar vienas vertingas produktas“, – viliasi Lietuvos mokslo premijos laureatė, prof. J. Bernatonienė.