„Ateinantį dešimtmetį keliausime į Mėnulį su inovatyviomis, naujomis technologijomis ir sistemomis, kad ištyrinėtume daugiau vietų Mėnulio paviršiuje negu kada nors anksčiau, – sakė NASA vadovas Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas). – Šįkart nukeliavę į Mėnulį jame pasiliksime. Tai, ką sužinosime Mėnulyje, panaudosime kitam milžiniškam šuoliui – kad pasiųstume astronautų į Marsą.“

Planuojama, kad per būsimą misiją žmonės Mėnulyje viešės apie savaitę.

J. Bridenstinas pabrėžė, kad Mėnulio programos sėkmingas įgyvendinimas turi tapti įžanga į 4-ajame dešimtmetyje planuojamą surengti „ambicingą“ pilotuojamą misiją į Marsą.

2020-iesiems finansiniams metams, prasidedantiems spalio 1-ąją, NASA prašo skirti jai 21 mlrd. dolerių (apie 18,7 mlrd. eurų) – 6 proc. daugiau negu ankstesniems metams. Be kita ko, 363 mln. dolerių (322,8 mln. eurų) planuojama skirti JAV privačių bendrovių, kuriančių erdvėlaivius kroviniams ir astronautams į Mėnulį skraidinti, programoms finansuoti. Mėnulio programai siūloma skirti iki pusės viso NASA biudžeto, sakoma naujajame projekte.

NASA vadovas pabrėžė, kad toks JAV kosmoso agentūros biudžetas „leis rengti skrydžius į Mėnulį kartu su tarptautiniais ir komerciniais partneriais“.

Netolimoje ateityje NASA siūlo pasiųsti į orbitą aplink Mėnulį stotį „Gateway“, turinčią tapti platforma astronautų skrydžiams nusileidimo moduliais.

Šios stoties statyba Mėnulio orbitoje turėtų prasidėti 2022 metais, o pirmasis pilotuojamas skrydis į orbitą aplink Žemės gamtinį palydovą turėtų įvykti 2024-aisiais.

2017 metų gruodį JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė planus atnaujinti amerikiečių astronautų skrydžius į Mėnulį, užbaigtus po 1972-asiais surengtos „Apollo 17“ misijos.

Amerikos astronautai ant Mėnulio paviršiaus pirmąkart žengė 1969 metų liepos 20 dieną, atskridę erdvėlaiviu „Apollo 11“.