Per spaudos konferenciją mokslininkai ir kiti dalyviai užsidėjo 3D akinius, apžiūrinėdami maždaug 33 km ilgio objekto, sudaryto iš dviejų susijungusių rutuliškų kūnų, erdvinį vaizdą, atskleidžiantį numanomas paviršiaus įdubas. Vis dėlto dėl pirmųjų gautų nuotraukų mažos raiškos kol kas nesimato, ar vadinamoji „Ultima Thule“, skriejanti maždaug už 6,4 mlrd. kilometrų nuo Žemės, turi kokių nors kraterių, palydovų arba žiedų.

Nuotraukose, gautose po anksčiau šią savaitę įvykusio NASA zondo „New Horizons“ praskriejimo pro šį objektą, matyti du rutuliški gurvuoliai, sujungti plonu „kaklu“, labai panašūs į sniego senį.

Ketvirtadienį paskelbtas stereoskopines nuotraukas sukūrė astrofizikas Brianas May (Brajenas Mėjus), dar žinomas kaip britų roko grupės „Queen“ gitaristas. Jis anksčiau dalyvavo Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto Taikomosios fizikos laboratorijoje Lorelio mieste Merlilando valstijoje, kur yra šios misijos valdymo centras, Naujųjų metų naktį „New Horizons“ įvykusio praskriejimo pro „Ultima Thule“ proga surengtame vakarėlyje.

„Prizas!! Tiems iš mūsų, kad laukė sulaikę kvėpavimą „Ultima Thule“ pagrindinės stereo (nuotraukos)... – štai ir ji!“ – sakoma B. May „Twitter“ žinutėje.

Kalifornijoje veikiančio SETI instituto darbuotojas Markas Showalteris (Markas Šovalteris) išreiškė viltį, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais, kai bus gauta geresnės kokybės nuotraukų, paaiškės, ar „Ultima Thule“ turi kokių nors mažyčių palydovų arba blankių siaurų žiedų. Mokslininkas sakė įtariantis, kad gali būti mažiausiai du palydovai, skriejantys už kelių šimtų kilometrų nuo šio objekto. Vis dėlto duomenys apie tą sritį kol kas nėra gauti iš „New Horizons“.

Projekto mokslinis vadovas Alanas Sternas stebėjosi, kad ant objekto iki šiol nepastebėta jokių aiškių kraterių. Mokslininkas aiškino, kad krateriai būtų labai svarbūs, nes jie atvertų gilesnius šio dangaus kūno sluoksnius.

Kelias ateinančias dienas duomenų siuntimas iš „New Horizons“ bus sustabdytas, nes Saulė atsidurs linijoje tarp Žemės ir „Ultima Thule“, ir jos spinduliavimas trikdys radijo ryšį.

Dėl milžiniško atstumo duomenų perdavimas vyksta labai lėtai, todėl visą jų masyvą gauti gali prireikti beveik dvejų metų.

„Ultima Thule“ skrieja tolimoje, šaltoje Saulės sistemos pakraščio srityje, vadinamoje Koiperio juosta. 2015 metais „New Horizons“ aplankė mažąją planetą Plutoną, kuris taip pat priskiriamas prie Koiperio juostos objektų, bet skrieja apie 1,6 mlrd. km arčiau Žemės orbitos.

Nuo antradienį įvykusio praskriejimo „New Horizons“ yra nuskriejęs dar apie 3 mln. km toliau į šią paslaptingą sritį. Zondas ners gilyn į Koiperio juostą ir iš toli stebės kitus objektus, taip pat rinks duomenis apie dulkių ir dalelių paplitimą.

A. Sternas išreiškė viltį, kad NASA dar kartą pratęs šią misiją, todėl 3-ame dešimtmetyje būtų galima organizuoti naują praskriejimą.

Kadangi „Ultima Thule“ nėra oficialus tolimojo objekto pavadinimas, mokslininkas sakė pateiksiantis Tarptautinei astronomijos sąjungai rekomendacijų dėl jo įvardijimo. A. Sternas pripažino, kad su antikiniais ir viduramžių šaltiniais susijęs dabartinis neoficialus pavadinimas, reiškiantis kraštą už žmonėms pažįstamo pasaulio ribų, gali atsidurti šio dangaus kūno galimų pavadinimų trumpajame sąraše“.

„Visi žino jį kaip „Ultima Thule“, – pabrėžė jis.