„Opportunity“ nusileido Marse 2004 metais ir nuvažiavo iš viso apie 45 kilometrus. Nors iš pradžių prognozuota, kad misija tęsis tik apie 90 dienų, aparatas veikė daug ilgiau.

Tačiau praeitais metais kilusi didžiulė dulkių audra užtemdė saulę, todėl „Opportunity“ saulės baterijos nebegalėjo įkrauti marsaeigio akumuliatorių.

Nors NASA inžinieriai dėjo pastangas atkurti radijo ryšį, vėliausia žinutė iš šio aparato buvo gauta 2018 metų birželio 10-ąją.

Vėliau šimtai iš Žemės siųstų žinučių liko neatsakytos, o antradienio vakarą NASA informavo paskutinį kartą pamėginusi susisiekti su marsaeigiu.

„Skelbiu, kad „Opportunity“ misija baigta“, – per spaudos konferenciją Kalifornijos mieste Pasadinoje sakė NASA mokslo misijos direktorato asocijuotasis administratorius Thomas Zurbuchenas (Tomas Curbuchenas).

Su šia programa susijusių tyrėjų ir inžinierių bendruomenė gedėjo netekę aparato, meiliai vadinto „Oppy“.

„Tai sunki diena, – sakė projekto „Mars Exploration Rover“ vadovas Johnas Callasas (Džonas Kalasas). – Nors jis tėra mašina, ir mes atsisveikiname, tai labai sunku ir labai skaudu.“

„Neliūdėkit, kad tai baigėsi – didžiuokitės, kad jis mus tiek daug išmokė“, – vėliau trečiadienį per „Twitter“ parašė buvęs JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama).

„Sveikinimai visiems @NASA vyrams ir moterims iš @MarsRovers misijos, pranokusios visus lūkesčius, įkvėpusius naująją amerikiečių kartą ir reikalaujančios, kad toliau investuotume į mokslą, išplečiantį žmonijos žinių ribas“, – pridūrė jis.

Nostalgiškas nuotaikas reiškė kelių kartų mokslininkai, prisidėję prie prie itin darbštaus mažyčio keliautojo misijos.

„Sėkmės, „Opportunity“, – per tviterį parašė Keri Bean (Keri Bin), įgijusi „privilegiją“ išsiųsti paskutinę žinutę šiam robotui.

„Tegyvuoja Marso karalienė“, – pridūrė Mike'as Seibertas (Maikas Zeibertas), buvęs „Opportunity“ skrydžio direktorius ir marsaeigio vairuotojas. Tuo metu vienas iš „Oppy“ operatorių Frankas Hartmanas sakė naujienų agentūrai AFP, kad jaučiasi „didžiai pagerbtas galėjęs būti maža to dalimi“.

„Prarytas milžiniškos visą planetą apėmusios dulkių audros: ar galėtų būti tinkamesnė pabaiga misijai, nuo pat pradžių iki pabaigos tobulai ir drąsiai, kokia buvo „Opportunity?“ – pridūrė jis.

Ši programa buvo nepaprastai sėkminga: per ją marsaeigis nuvažiavo 45,2 km – daugiau negu Sovietų Sąjungos mėnuleigis „Lunochod 2“, paleistas į Mėnulį 1973 metais, taip pat daugiau negu JAV astronautų nuvažiavo aparatu „Lunar Roving Vehicle“ per 1972-aisiais surengtą „Apollo 17“ misiją.

„Dėl naujus kelius praminančių misijų, tokių „Opportunity“, kada nors ateis diena, kai mūsų drąsūs astronautai vaikščios Marso paviršiumi“, – sakoma NASA administratoriaus Jimo Bridenstine'o (Džimo Braidenstaino) pranešime.

„Opportunity“ atsiuntė iš Marso 217 594 nuotraukas; visos jos yra viešai prieinamos internetu.

Žmogiška perspektyva

Visuomenės supratimas smarkiai pasikeitė suvokus, „kad Marsas tapo dinamiška vieta, ir tai yra vieta, kurią galima kiekvieną dieną tyrinėti“, sakė kosmoso tyrimų ekspertė Emily Lakdawalla (Emili Lakdavala), JAV Planetų draugijos leidinio „The Planetary Report“ vyriausioji redaktorė.

„Faktas, kad šis marsaeigis buvo itin judrus – jis atrodė tarsi koks animacinis padaras, – pridūrė ji. – Be to, jo perspektyva Marso paviršiuje buvo labai žmogiška.“

„Jis iš tikrųjų atrodė kaip žmonijos įsikūnijimas, keliaujantis paviršiumi“, – sakė E. Lakdawalla.

„Opportunity“ nusileido vienoje didžiulėje lygumoje ir joje dirbo pusę misijos laikotarpio. Marsaeigis sukardavo nemenkus atstumus ir kartą kelioms savaitėms buvo įstrigęs ant vienos smėlio kopos. Naudojant jo geologinius prietaisus pirmąkart buvo patvirtinta, kad kadaise Marse būta skysto vandens.

Per antrąjį misijos etapą „Opportunity“ užvažiavo ant „Endeavour“ kraterio šlaito ir padarė įspūdingų panoraminių nuotraukų. Aparatas taip pat aptiko gipso sankaupų – papildomą įrodymą, kad Marso uolienomis kadaise tekėjo vanduo.

„Opportunity“ dvynys „Spirit“, nusileidęs trimis savaitėmis anksčiau, veikė iki 2010 metų. Abiejų aparatų veikimo trukmė pranoko jų kūrėjų lūkesčius.

Šiuo metu Marse tebeveikia marsaeigis „Curiosity“, nusileidęs 2012 metais. Jis yra varomas ne saulės energijos, o mažo branduolinio reaktoriaus.

2021 metais naujas kibernetinis zondas, kuriam neseniai buvo suteiktas pavadinimas „Rosalind Franklin“, turėtų nusileisti kitoje planetos vietoje pagal Europos ir Rusijos misiją „ExoMars“.