JAV Nacionalinė kosmoso ir aeronautikos administracija siekia grąžinti žmones į Mėnulį pirmąkart nuo 1972 metais įvykusios paskutinės „Apollo“ misijos, o vėliau – nuskraidinti astronautų į Marsą.

Didžiulė 98 metrų aukščio raketa „Space Launch System“ (SLS) turi pakilti rugpjūčio 29 dieną, 8 val. 33 min. vietos (15 val. 33 min. Lietuvos) laiku iš Kennedy kosminio centro Floridoje.

Pirmasis dešimtmetį planuotos „Artemis“ programos skrydis bus be įgulos, bet jis labai svarbus NASA, patiriančiai spaudimą iš Kinijos ir privačių varžovių, tokių kaip „SpaceX“.

Visi viešbučių kambariai aplink Kanaveralo kyšulį buvo išpirkti. Raketos startą turėtų stebėti 100–200 tūkst. žiūrovų.

Oranžinės ir baltos spalvų raketa jau savaitę stovi ant starto aikštelės 39B.

Per pirmąjį skrydį, pavadintą „Artemis 1“, ketinama išbandyti SLS ir pilotuojamą kapsulę „Orion“, pritvirtintą raketos viršuje.

Vietoje astronautų kapsulėje bus manekenai, kuriuos sumontuoti jutikliai rodys perkrovų, vibracijos ir spinduliuotės lygį.

Vaizdo kameros fiksuos kiekvieną akimirką per 42 dienų kelionę. Be kita ko, ruošiamasi padaryti „asmenukę“, kurioje erdvėlaivis matysis Mėnulio ir Žemės fone.

Nusileidimas Ramiajame vandenyne

„Orion“ apskries aplink Mėnulį ir vienu metu bus už 100 km nuo jo paviršiaus. Paskui kapsulė įjungs variklius, kad atitoltų 64 tūkst. kilometrų. Tuomet erdvėlaivis bus nuskriejęs toliau nuo Žemės negu bet kuris kitas žmones galintis skraidinti kosminis aparatas.

Viena pagrindinių šios misijos užduočių – patikrinti kapsulę nuo kaitros saugantį skydą. Jis yra 5 metrų skersmens – didžiausias kada nors pagamintas.

Skydas turės atlaikyti apie 2 670 Celsijaus laipsnių karštį, kai grįždama į Žemę kapsulė į atmosferą įskries daugiau kaip 40 tūkst. km per valandą greičiu.

Vėliau „Orion“ išskleis parašiutus ir nusileis ant vandens Ramiajame vandenyne netoli San Diego.

Ar pirmadienį raketa galės startuoti pirmadienį – priklausys nuo orų, kurie Floridoje šiuo metų laiku gali būti sunkiai prognozuojami. NASA nurodė, kad SLS turės dviejų valandų „starto langą“.

Jeigu raketos nepavyktų paleisti pirmadienį, buvo parinktos alternatyvios datos – rugsėjo 2-oji ir 5-oji.

Visais kitais atžvilgiais skrydžiui visiškai pasirengta.

NASA šiaip misijai žalią šviesą uždegė antradienį, atlikus nuodugnius raketos ir erdvėlaivio sistemų patikrinimus.

Tačiau tai nereiškia, kad pirmąkart pakilsianti raketa ir erdvėlaivis negali pateikti kokių nors netikėtumų.

Neatsiejama rizika

„Darome tai, ką yra neįtikėtinai sunku atlikti ir kas yra neatsiejama nuo rizikos“, – sakė „Artemis 1“ misijos vadovas Mike'as Sarafinas (Maikas Sarafinas).

Kadangi per šį skrydį įgulos nebus, M. Sarafinas sakė, kad misija bus tęsiama net ir esant sąlygoms, kurios būtų laikomos nepriimtinomis astronautų skrydžiui.

„Jeigu neišsiskleistų saulės elementai – mes tęstume, bet to tikriausiai nedarytume per pilotuojamą skrydį“, – aiškino jis.

Visiška nesėkmė būtų pragaištinga programai, kurios kiekvienos raketos paleidimas kainuoja 4,1 mlrd. dolerių ir kuri jau ne vienais metais atsilieka nuo pirminio tvarkaraščio.

Per kitą misiją – „Artemis 2“ – astronautai apskries Mėnulį, bet nenusileis ant jo paviršiaus. „Artemis 3“ įgula turėtų išsilaipinti Mėnulyje, bet tai nutiks ne anksčiau kaip 2025 metais.

Visi Mėnulyje pabuvoję „Apollo“ astronautai buvo baltieji vyrai, per „Artemis“ programą planuojamą, kad į mūsų planetos palydovą nukeliaus pirmoji moteris ir tamsiaodis.

Kadangi žmonės jau yra lankęsi Mėnulyje, „Artemis“ tikslai bus ambicingesni – pasiruošti planuojamam vėlesniam skrydžiui į Marsą.

Per šią programą ketinama įkurti ilgalaikę bazę Mėnulyje ir aplink jį skriejančią kosminę stotį „Gateway“ („Vartai“).

„Gateway“ turėtų tapti parengiamąja baze ir degalų papildymo stotimi kelionei Marsą, truksiančiai ne mažiau kaip kelis mėnesius.

„Manau, tai mus įkvėps netgi labiau negu įkvėpė „Apollo“, – apie „Artemis“ programą kalbėjo NASA asocijuotasis administratorius Bobas Cabana (Bobas Kabana), buvęs astronautas.

„Tai bus absoliučiai nepaprasta“, – pridūrė jis.