NASA taip pat paskelbė pirmąjį marsaeigio, turinčio ieškoti galimų Marso senovinės gyvybės pėdsakų, nusileidimo vaizdo įrašą.

Aparato mikrofonas neveikė jam leidžiantis ant planetos paviršiaus, bet Marso garsų pavyko įrašyti vėliau, nutūpus.

NASA inžinieriai paleido minutės trukmės vaizdo įrašą.

„Tai, ką girdite 10 sekundžių, iš tiesų yra vėjo gūsis Marso paviršiuje, pagautas mikrofonu ir atsiųstas mums čia, į Žemę“, – per spaudos konferenciją sakė „Perseverance“ kamerų ir mikrofonų sistemos vyriausiasis inžinierius Dave'as Gruelas (Deivas Gruelas).

Žmonės pirmąkart įgijo galimybę pasiklausyti žemo Marso vėjų grumėjimo 2018 metais, NASA zondui „InSight“ užfiksavus Raudonosios planetos atmosferos gūsių virpesius, bet tas garsas nebuvo įrašytas tiesiogiai.

Tuo metu NASA paskelbtame 3.25 val. trukmės didelės raiškos vaizdo įraše matyti, kaip aparatui leidžiantis išsiskleidė 21,5 metro skersmens raudonos ir baltos spalvų parašiutas.

Įraše taip pat matyti, kaip atsiskyrė skydas, saugojęs „Perseverance“ nuo karščio dideliu greičiu įskriejus į Marso atmosferą. Buvo nufilmuotas ir pats marsaeigio nusileidimo momentas, kai aparatas, kylant dulkių debesims, palietė paviršių Jezero krateryje, esančiame kiek šiauriau pusiaujo.

„Tai pirmasis kartas, kai sugebėjome nufilmuoti tokį įvykį kaip nusileidimas Marse“, – sakė šiai misijai vadovaujantis NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) direktorius Michaelas Watkinsas (Maiklas Votkinsas).

„Šie vaizdo įrašai tikrai nuostabūs, – pridūrė jis. – Mes nepaliaudami žiūrėjom juos visą savaitgalį.“

NASA administratoriaus pavaduotojas mokslo reikalams Thomas Zurbuchenas (Tomas Curbuchenas) sakė, kad „Perseverance“ nusileidimo vaizdo įrašas yra „nusileidimui Marse artimiausias dalykas nesinaudojant skafandrais“.

„Perseverance“ veikia normaliai

Marsaeigio operacijų paviršiuje vadovė Jessica Samuels (Džesika Semuels) sakė, kad „Perseverance“ iki šiol veikė kaip numatyta ir kad inžinieriai intensyviai tikrina jo sistemas bei prietaisus.

„Džiaugiuosi galėdama pranešti, kad „Perseverance“ yra sveikas ir tęsia veiklą, kaip esame suplanavę“, – nurodė J. Samuels.

Pasak jos, komanda dabar ruošiasi paleisti marsaeigio nešamą nedidelį sraigtasparnį „Ingenuity“.

„Komanda vis dar vertina, – sakė J. Samuels. – Dar nesame nustatę (skraidymo) vietos.“

„Ingenuity“ turėtų būti pirmuoju kitoje planetoje paleistu orlaiviu. Jis turės skraidyti atmosferoje, kurios tankis tesiekia 1 proc. oro tankio Žemėje.

„Perseverance“ buvo paleistas 2020 metų liepos 30-ąją ir ant Marso paviršiaus buvo nutupdytas praeitą ketvirtadienį.

Planuojama, kad jo pagrindinė misija truks kiek ilgiau kaip dvejus metus, bet marsaeigis tikriausiai veiks daug ilgiau. Jo pirmtakas „Curiosity“, atkeliavęs į Raudonąją planetą prieš aštuonerius metus, tebevažinėja.

Per ateinančius metus „Perseverance“ mėgins surinkti 30 uolienų ir grunto mėginių. Šiuos mėginius, sudėtus į sandarias talpas, planuojama pargabenti į Žemę kuriuo nors metu 4-ajame dešimtmetyje, kad būtų galima ištirti laboratorijose.

Visureigio dydžio „Perseverance“ sveria apie toną, turi dviejų metrų ilgio manipuliatorių, 19 vaizdo kamerų ir du mikrofonus. Jame taip pat sumontuota kai kurių itin modernių prietaisų.

Yra žinoma, kad senais laikais Marsas buvo daug šiltesnis ir drėgnesnis. Ankstesni tyrimai rodo, kad kadaise šioje planetoje buvo gyvybei tinkamos sąlygos. „Perseverance“ uždavinys – padėti išsiaiškinti, ar Marse iš tikrųjų buvo išsivysčiusi vietinė gyvybė.

Aparatas vasarą turėtų padaryti pirmuosius gręžinius, taip pat pradėti kitais prietaisais tyrinėti paviršiaus cheminę sudėtį ir ieškoti organinių medžiagų.

Be to, bus atliktas eksperimentas, aiškinantis, ar iš Marso atmosferos, kurią daugiausiai sudaro anglies dvideginis, būtų įmanoma išgauti deguonies, kaip tai fotosintezės metu daro augalai.

Atliekant šį bandymą tikimasi atsakyti į klausimą, ar astronautams pavyktų apsirūpinti deguonimi per potencialius būsimus skrydžius į Raudonąją planetą.

„Perseverance“ – tik penktasis Marsą sėkmingai pasiekęs ratuotas zondas. Pirmasis marsaeigis buvo nutupdytas 1997 metais; iki šiol tokių misijų yra surengę tik amerikiečiai.

Jungtinės Valstijos taip pat planuoja žmonių skrydį į Marsą, bet šis projektas tebėra pradiniame etape.