JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) kosminis zondas MAVEN sekmadienį pradėjo suktis aplink Marsą, vykdydamas misiją, per kurią bus tiriama, kaip Raudonoji planeta iš šiltos ir drėgnos virto šalta ir sausa.

„Remdamiesi stebimais navigacijos duomenimis – sveikiname: MAVEN dabar jau orbitoje“, – NASA Goddardo (Godardo) kosminių skrydžių centro atstovas Dave'as Folta (Deivas Folta) pranešė prieš 22 val. 30 min. vietos (pirmadienį 5 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Nepilotuojamas zondas per ilgiau negu 10 mėnesių nuskriejo apie 711 mln. kilometrų, kol pasiekė Marsą, siekiant atlikti precedento neturinčius šios planetos atmosferos viršutinių sluoksnių tyrimus.

Marso atmosferos ir lakios evoliucijos zondas (MAVEN) turėtų padėti mokslininkams suprasti, kas nutiko vandeniui Marse ir anglies dvideginiui jo atmosferoje, prieš kelis milijardus metų.

Kaip Marsas prarado didžiąją dalį savo atmosferos – viena iš didžiausių mokslo mįslių. Nauji atsakymai galėtų padėti išsiaiškinti, koks buvo tos planetos potencialas palaikyti gyvybę, galbūt vien tik mikroorganizmų lygmens, labai tolimoje senovėje.

MAVEN tyrimų rezultatai taip pat turėtų padėti geriau suprasti, kaip žmonės galėtų ten išgyventi per būsimą skrydį į Raudonąją planetą, kurį planuojama surengti galbūt jau 2030 metais.

„Marsas – šalta vieta, tačiau atmosferos jis turi ne per daugiausiai“, – sakė MAVEN mokslo grupės narys Johnas Clarke'as (Džonas Klarkas).

„Ten labai šalta – (temperatūra) gerokai žemesnė negu nulis. Atmosferos (tankis) – tik apie pusė procento tos, kuria mes kvėpuojame, – pridūrė jis. – Tačiau žinome, kad Marsas gali pasikeisti, o praeityje jis tikriausiai buvo kitoks. Esama daug įrodymų, kad Marso senovinėje istorijoje būta paviršiuje tekančio vandens.“

Dabar MAVEN pradės šešių savaičių bandymų laikotarpį.

Vėliau zondas pradės vienerius metus truksiančią misiją, per kurią bus tiriamos dujos Marso atmosferos viršutiniuose sluoksniuose ir jų sąveika su Saule ir saulės vėju.

Per tą misiją MAVEN daugiausiai skries 6 000 km aukštyje virš planetos paviršiaus..

Tačiau aparatas taip pat penkis kartus smarkiai nusileis ir priartės vos 125 kilometrų atstumu prie paviršiaus, tirdamas atmosferos sudėtį įvairiuose lygiuose.