„Kiekvienoje mūsų kūno ląstelėje, išskyrus raudonuosius kraujo kūnelius, yra tūkstančiai mitochondrijų. Jos įdomios tuo, kad jose yra labai maža DNR dalis. Taip yra todėl, kad prieš 1,5 milijardų metų jos buvo laisvai gyvenantis savas organizmas, kuris prieš labai daug metų įsiliejo į mūsų ląsteles. Todėl jos vis dar turi šį mažą DNR gabalėlį“,– aiškino Oksfordo universiteto reprodukcinės genetikos profesorius Daganas Wellsas.  

Taigi vieno Anglijos vaisingumo centro mokslininkai iš donorės kiaušialąstės pašalino visas chromosomas, palikdami tik mitochondrijų DNR. Tuomet į donoro į kiaušinėlį buvo įterptos motinos chromosomos. Galiausiai šiam kiaušinėliui apvaisinti buvo panaudota tėvo sperma. Pasak mokslininkų, tai gelbsti vaisių nuo paveldimų ligų. Mat maždaug keturiems tūkstančiams moterų vien Jungtinėje Karalystėje gresia pavojus perduoti mitochondrijų DNR sutrikimus savo vaikui. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ypač tokius dalykus, kaip regos ar klausos praradimas, raumenų silpnumas. Galima susirgti neurologinėmis ir kitomis ligomis, turinčiomis įtakos kepenims, inkstams bei širdžiai. Tai dažnai baigiasi ankstyva mirtimi. Kartais mirtis gali ištikti dar kūdikystėje“, – teigė D. Wellsas.

Vienintelė problema, kad nors kiaušinėlyje yra labai mažas galimai defektinių mitochondrijų skaičius, jis gali padidėti.

Tad ši nauja apvaisinimo technologija gali būti išeitis, kaip susilaukti sveiko vaiko.

„Jūs pašalinate donoro genetinę medžiagą iš to kiaušinėlio. Iš tikrųjų tai – tuščias kiaušinėlis. Jame yra mitochondrijų ir kitų dalykų, bet nėra donoro genetinės medžiagos. Tada į tą kiaušinėlį perkeliama pacientės genetinės medžiaga, jos chromosomos. Taigi dabar turime jos DNR sveikame kiaušinyje, kuriame nėra tų pažeistų mitochondrijų“, – šio metodo privalumus dėstė D. Wellsas.

Tiesa, kadangi ši technologija nauja, mažai žinoma apie jos ilgalaikes pasekmes.

„Šie tyrimai dažniausiai buvo mažai tęsiami arba visai netęsiami. Arba apie juos buvo pranešama neskaidriai. Labai gerai, kad mūsų darbas licencijuotas ir labai griežtai reglamentuotas. Žinome, kad kai bus viešai paskelbti visi rezultatai, jie bus labai išsamūs ir mes tikrai daug geriau suprasime, ar šis metodas veikia puikiai, ar yra kai kurių trūkumų“, – sakė Oksfordo universiteto reprodukcinės genetikos profesorius. 

Tačiau jau dabar baiminamasi, kad kai kuriais atvejais po apvaisinimo mitochondrijos kaip tik ima sparčiai daugintis.

„Vienintelė problema yra ta, kad pastebėta, jog kartais gali padidėti su genetine medžiaga perduotų mitochondrijų populiacija. Tai reiškia, kad nors kiaušinėlyje yra labai mažas galimai defektinių mitochondrijų skaičius, jis gali padidėti“, – komentavo D. Wellsas.

Ši procedūra gali būti pritaikyta ir kaip nevaisingumo gydymo būdas. Tačiau Anglijos mokslininkai įsitikinę, kad ateityje šios technologijos esmė bus išvengti vaisiui motinos perduotų mitochondrijų sutrikimų.