Šių metų Nobelio premija už pasiekimus fizikos srityje buvo paskirta Belgijos mokslininkui Francois Englert'ui (Fransua Englerui) ir Didžiosios Britanijos fizikui Peteriui Higgsui (Piteriui Higsui) už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, pranešė Nobelio komitetas.

Švedijos karališkoji mokslų akademija antradienį skyrė jiems šią premiją už „teorinį atradimą mechanizmo, kuris prisideda prie mūsų supratimo apie subatominių dalelių masės prigimtį, kas neseniai buvo patvirtinta, atradus išpranašautą elementariąją dalelę“.

Jų teorijos buvo patvirtintos praeitais metais, atradus Higgso bozoną netoli Ženevos įsikūrusioje laboratorijoje, pridūrė akademija.

Šis pranešimas, kurio buvo nekantriai laukiama, buvo atidėtas vienai valandai, o toks žingsnis buvo labai neįprastas.

Akademija kol kas neatskleidė oficialių priežasčių, tik iš anksto numatytu paskelbimo laiku socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, jog jos „posėdis tebevyksta“.

Akademija premijos laureatus išrenka balsų dauguma pranešimo paskelbimo dieną.

Itin sunkiai aptinkamas bozonas buvo teoriškai aprašytas P.Higgso 1964 metais, keliant prielaidą, kad dėl šių dalelių medžiaga įgijo masę, vėstant Visatai po Didžiojo sprogimo.

F.Englert'as ir P.Higgsas įsivaizdavo, kad bozonai priverčia kitas subatomines daleles sulėtėti, sukibti ir suformuoti atomus.

Remdamiesi P.Higgso, F.Englerto ir kitų tyrėjų teorijomis, šimtai mokslininkų ilgiau nei trejus metus atkakliai mėgino patvirtinti arba paneigti tokių bozonų egzistavimą, atlikdami eksperimentus Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Didžiuoju hadronų greitintuvu (Large Hadron Collider, LHC).

Pernai liepos 4-ąją fizikai paskelbė atradę elementariąją dalelę, „atitinkančią ilgai ieškotą Higgso bozoną“.

F.Englert'as ir P.Higgsas pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,17 mln. litų) piniginį prizą.

Nuo 2001-ųjų iki praėjusių metų Nobelio laureatams būdavo skiriama 10 mln. Švedijos kronų piniginė premija, tačiau Nobelio fondas šią sumą sumažino dėl ekonomikos krizės.

Nobelio premijos kasmet tradiciškai teikiamos Stokholme gruodžio 10 dieną – jų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinių dieną.

Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija už kvantinės fizikos tyrimus, kurie kada nors gali tapti pagrindu naujos kartos superkompiuteriams, atiteko prancūzui Serge'ui Haroche'ui (Seržui Harošui) ir amerikiečiui Davidui Winelandui (Deividui Vainlandui).