JAV kariuomenės atstovai paskelbė apie sėkmingą didžiausio iki šiol bandymo su skrendant paleidžiamų dronų spiečiumi, įvykdymą. Bandymuose trys F/A-18 Super Hornet naikintuvai paleido 103 „Perdix“ dronus, kurie tada susisiekė tarpusavyje ir atliko skraidymo pratimus, pamėgdžiojančius žvalgybos misiją. Bet spiečius iš anksto nežino, kaip būtent jis atliks užduotį.

Tai paaiškino Williamas Roperis iš Gynybos departamento savo pranešime:

„Perdix“ nėra iš anksto užprogramuoti ir sinchronizuoti individai, tai – kolektyvinis organizmas, naudojantis sienas, paskirstytas smegenis sprendimų priėmimui ir prisitaikymui vienam prie kito – taip, kaip vyksta ir spiečiuose gamtoje. Kadangi kiekvienas „Perdix“ bendrauja ir bendradarbiauja su kiekvienu kitu „Perdix“, spiečius neturi lyderio ir gali be problemų prisitaikyti prie naujų ar iš komandos pasitraukiančių skraidyklių.

Bepiločių skraidyklių paleidimas iš greitai lekiančio naikintuvo nėra paprasta užduotis, nes didelis greitis ir turbulencija juos mėto ir gali pažeisti. Bet tai yra jau šeštoji „Perdix“ skraidyklės, sukurtos MIT tyrėjų ir pavadintos senovės Graikijos mitinio veikėjo vardu, karta. Ji gali paleidimo metu atlaikyti M 0.6 greitį ir –10 °C temperatūrą.

„Washington Post“ pranešime pernai paaiškinta, kad jie buvo sukurti kaip 20 mln. JAV dolerių vertos Pentagono programos dalis, skirta papildyti esamą karinių bepilčių skraidyklių flotilę. Tikimasi, kad mažus orlaivius, sveriančius apie pusę kilogramo ir gana nebrangius (nes pagamintus iš standartinių detalių), būtų galima naikintuvais paleisti atlikti misijų, kurioms paprastai reikėtų daug didesnių skraidyklių, panašių į „Reaper“.

Panašu, jie tokiam tikslui gali gerai pasitarnauti. Dabar Pentagonas drauge su Silicio slėnio tipo inovacijų organizacija „Defense Innovation Unit Experimental“ kuria tokių mikroskraidyklių flotiles.