- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva gali didžiuotis daugybe gabių ir talentingų asmenybių. Fizinių ir technologijos mokslo centro mokslininkė dr. Ieva Plikusienė – neabejotinai yra viena iš jų. Ne veltui pasaulio žiniasklaidoje ji pristatinėjama mokslo „roko žvaigžde“. Puiki proga – iš arčiau susipažinti su viena perspektyviausių jaunųjų mokslininkių, kuri ne tik pelnė prestižinį Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimą, bet ir yra pripažinta visame pasaulyje.
Dr. I. Plikusienė papasakojo, kaip prasidėjo jos kelias į mokslą. Taip pat moteris atskleidė, kokių savybių reikia, jei siekiate mokslo aukštumų. Ji aprodė ir Biologinių jutiklių laboratoriją, kurioje vyksta pagrindiniai tyrimai. Būtent čia buvo atliekami esminiai eksperimentai, kurie mokslininkei pelnė pasaulinę šlovę.
Kai visą pasaulį kaustė COVID-19 pandemija, dr. I. Plikusienė kartu su bendraminčių mokslininkų komanda nuo viruso tikrai nesislėpė. Negailėdami laiko ir jėgų, jie stengėsi išsiaiškinti tinkamiausias metodikas, kurias panaudojant būtų galima sukurti biologinius jutiklius, skirtus greitajam COVID-19 susirgimui nustatyti.
Mokslas priklauso visiems! Jis nepriklauso nuo rasės, lyties, šeimyninės padėties ar seksualinės orientacijos.
Biologiniai jutikliai – tai mažyčiai prietaisai, kuriuose naudojamos biologiškai aktyvios medžiagos. Kaip pasakojo mokslininkė, tokių prietaisų kūrimas ir tobulinimas yra labai svarbus, nes padeda laiku diagnozuoti ligas – dar prieš joms prasidedant. Ir kalbama ne tik apie COVID-19!
Dr. I. Plikusienė papasakojo, kaip pandemijos metu atrodė visas darbo procesas, kaip vyko koronaviruso tyrinėjimai bei supažindino, kaip atrodo mokslininkų kasdienybė dabar, pandemijai pasibaigus. Ar iš tiesų, kaip daugelis mano, ji yra nuobodi ir monotoniška? Iš kur mokslininkai savo darbe semiasi motyvacijos?
„Kai visuomenę ištinka esminė problema, ji atsigręžia į mokslininkus. Jie gali surasti atsakymus į daugelį kylančių klausimų“, – kalbėjo dr. I. Plikusienė.
Nors Lietuvoje ir pasaulyje vis daugiau moterų užima aukštas vadovaujamas pareigas, tačiau statistika rodo aiškią vyrų vadovų persvarą. SEB banko vadove Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė pabrėžė, kad labai svarbu atsisakyti vyraujančių stereotipų, nes tai vis dar trukdo atrasti talentus tarp moterų. Vadovė taip pat papasakojo, kokią įtaką darbo procesui daro lyčių lygybė.
TV3 nuotr.
Pasirodo, kad pagal tam tikrose mokslo sferose dirbančių moterų skaičių, Lietuva išsiskiria ir yra tarp lyderių visame pasaulyje. Kas tai lemia? Tačiau dar yra ir tokių sričių, kuriose būtina pasitempti. Kokios jos? „Mokslas priklauso visiems! Jis nepriklauso nuo rasės, lyties, šeimyninės padėties ar seksualinės orientacijos“, – mintimis dalijosi dr. I. Plikusienė.
Nebuvo išvengta ir mokslo lyginimo su verslu. Kaip šiose dviejose srityse skiriasi rizikų valdymai? Kodėl vykdant mokslinius tyrimus svarbu, kad grupėje būtų kuo daugiau asmenų, turinčių skirtingą nuomonę? Ar ta pati teorija galioja ir versle?
Laida „Tylūs geradariai“ – šeštadieniais, 9.30 val. per TV3.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užkrečianti gimnazistų motyvacija3
Jaunieji Kauno jėzuitų gimnazijos robotų užkalbėtojai sužavėjo pasaulį. Iš varžybų Hjustone moksleiviai grįžo su ypatingu apdovanojimu. ...
-
Kauno kolegijos palinkėjimas ketinančiam studijuoti: atrask savo arkliuką1
„Atrask savo arkliuką“ – skambia žinute, o kartu ir linkėjimu Kauno kolegija pasitinka tuos, kurie šiemet dairosi studijų ir laukia artėjančio bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas laikotarpio. Pasak kolegijos atstov...
-
Mokslininkai įspėja: daugėja klimato kaitos keliamų grėsmių10
Ekstremalėjantys gamtos reiškiniai žmonėms kerta per kišenę. Mokslininkai skelbia, kad klimato kaita jau po 20 metų pasaulį gali priartinti prie ekonomikos krizės. Tačiau keisti įpročius ir spręsti globalią problemą pasiryžę ne vis...
-
Mirusiųjų gyvenimas internete: kokia grėsmė?9
Apie mirusių žmonių paskyras internete ir kokią grėsmę tai kelia, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Nord Security“ atstove Laura Tyrylyte. ...
-
Užfiksuotas besisukantis objektas danguje: kas tai buvo?20
Vėlų ketvirtadienio vakarą Lietuvos danguje pasirodęs šviečiantis besisukantis objektas jį mačiusiems sukėlė įvairių emocijų ir klausimų. Reginį buvo galima pamatyti įvairiuose šalies miestuose. Besisukantį objektą užfiksavę sk...
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai3
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...