Pašnekovas neslepia, jog labiau už viską laukia proveržio neformaliajame švietime, kuris daliai jaunimo yra bene svarbiausia veiklos sritis. Su A. Lukaševičiumi kalbamės apie sporto ir meno derinimą, didelius užmojus ir savirealizacijos svarbą.

– Vadovaujate VGTU Sporto ir meno centrui. Gal trumpai pristatytumėte jo veiklą?

– Plačiąja prasme VGTU Sporto ir meno centro veikla yra neformalusis švietimas – prieš trejus metus ir sportas, ir menas buvo sujungti į vieną darinį. Turime tiek stiprių meno kolektyvų, tiek stiprių sporto komandų. Šio padalinio tikslas yra stiprinti meno ir sporto sritis, kad jos būtų dar įvairesnės, studentas viską, ką gali gauti mieste, gautų ir universitete. Kitaip tariant, siekiame, kad studentui nereikėtų kažkur važiuoti ir mokėti papildomai pinigų. Taip kuriama pridėtinė vertė. Išsikėlėme sau ambicingą tikslą tapti geriausiu neformaliojo švietimo tiekėju iš visų Lietuvos universitetų ir kryptingai to siekiame.

Kalbant konkrečiau, turime tiek profesionaliąją, tiek laisvalaikio užimtumo kryptis. Yra sporto mokyklas baigusių studentų, kurie atstovauja universitetui lengvosios atletikos, krepšinio, tinklinio, dziudo rinktinėse, skinančiose pergales Lietuvos ir net platesniu mastu. Taip pat VGTU studentai gali pasirinkti sporto užsiėmimus ir gauti už tai studijų kreditų. Veiklos pobūdis tikrai platus: nuo treniruoklių salės iki dabar madingų vakarietiškų „Core“, „Pump“ treniruočių, siūlomų geriausių šalies sporto klubų. Kalbant apie meno kolektyvus, jie visi dirba tikrai profesionaliai ir yra vertinami savo srityse.

Šiuo metu bandome paskatinti ir individulius kūrėjus drąsiau imtis meninės veiklos. Dabar jau turime du studijų modulius, kur studentas gali už kreditus pasirinkti meno pažinimą arba meno saviraišką. Jie, kaip ir įprastame studijų procese, turės atsiskaitymus, bus vertinami. Man atrodo, tai yra pakankamai geras būdas skatinti studentus. Taip pat vasario mėnesį pradėjome rengti meno vakarus, kuriuose kuriantys studentai gali pristatyti savo kūrybą, bendrauti, atrasti bendraminčių, kurti projektus. Tai yra puiki vieta išnaudoti savo ir kitų meninį potencialą.

– Kas studentams patraukliausia ir kokios veiklos pritraukia daugiausia studentų?

– Iš sportinės pusės studentus labiausiai domina krepšinis, tinklinis, tenisas. Džiaugiuosi, kad pavyko prisikviesti Lietuvoje vertinamus šių sporto šakų trenerius, kurie sutiko pasidalyti patirtimi su mūsų universiteto studentais. Labai norėjau kiek pakeisti sportinių treniruočių tinklelį, kad jis būtų patrauklesnis, priimtinesnis jauniems žmonėms, kad galėtume pasiūlyti tai, ką siūlo privatūs sporto klubai. Taigi, reikėjo dairytis naujovių. Viena iš naujų programų – TRX, tai treniruotės su diržais, amerikiečių kariuomenės išradimas, kai dirbame su savo svoriu, jau spėjo išpopuliarėti tarp studentų. Tiesa, iš pradžių tiek treneriams, tiek studentams buvo nelengva įsivažiuoti, nes ne visi apie tokias treniruotes buvo net girdėję. Siūlome labai įvairių, modernių sporto rūšių: nuo minėtųjų „Pump“ treniruočių iki šiaurietiško ėjimo – kiekvienam pagal lūkesčius ir norimą intensyvumą.

Studentų taip pat labai mėgstama teatro studija „Palėpė“, VGTU orkestras, šokių kolektyvas „Vingis“. Iš laisvalaikio užsiėmimų labai pasiteisino salsos pamokos, kurias veda mūsų buvęs studentas. Visos veiklos studentams yra nemokamos, o dirbantiems studentams galime pasiūlyti užsiėmimus vakarais. Labai norėjau, kad ir darbuotojai turėtų malonių veiklų – juk labai patogu, kai po darbo gali užsukti į šalia esantį sporto kompleksą, pasportuoti ir, praleidęs eismo spūstis, ramiai važiuoti namo. Tarp darbuotojų labai populiarios „Core“ treniruotės, joga, naujai įrengta merginų treniruoklių salė.

– Kodėl studentams svarbu ne tik gerai mokytis, bet ir užsiimti kita veikla?

– Jeigu visą laiką ir energiją skirsi tik mokslams, tikrai anksčiau ar vėliau gali „perdegti“. Net ir siekiant mokslo aukštumų, turiningas laisvalaikis yra tiesiog privalomas. Nepretenduojame užimti viso studentų laisvalaikio, bet tai, ką siūlome, stengiamės suteikti aukšto lygio. Kalbant apie sportą, labai džiugu, jog sveika gyvensena tapo madinga – dėl jos ir technologijų sąjungos dabar savo progresą, pasiekimus gali atidžiai stebėti bei dalytis jais socialiniuose tinkluose.

Savirealizacija yra aukščiausias žmogaus poreikis. Jei tai, ką darai kiekvieną dieną, yra kiek toliau nuo tavo širdies reikalų, tiek sportuodamas, tiek kurdamas gali patirti pilnatvę, pasitenkinimą gyvenimu. Man visuomet teko derinti tuos profesinius dalykus, kuriuos reikia atlikti, kurie svarbūs, su tais, kurie galbūt nėra tiek svarbūs, tačiau įdomūs, teikia malonumą. Manau, kad tikrai svarbu atrasti pusiausvyrą tarp šių dviejų polių.

– Kokių ateities tikslų turite universiteto Sporto ir meno centre?

– Labai norėčiau, kad universitete požiūris į neformalųjį švietimą savo svarba priartėtų prie požiūrio į formalųjį. Žinau, kad tai kiek utopiška idėja, nes, visgi, universiteto misija yra teikti prioritetą studijų kokybei, ir mums tai tikrai gerai sekasi. Visgi, sportui bei menui labai reikia kiek daugiau dėmesio net ir šalies mastu. Juk yra daug žmonių, kuriems tai yra pagrindinė, svarbiausia veikla, kurie būtent sporte ar mene siekia aukščiausių tikslų.

Tiek sportas, tiek menas padeda žmogui atsiskleisti kaip visavertei asmenybei, čia išmokstama atsakomybės, disciplinos, kūrybiškumo. Mes sutinkame, kad studijos yra svarbiausias dalykas, tačiau, siekdami tapti geriausiais švietimo srityje, turime būti geriausi ir neformaliojo švietimo srityje. Šiuo metu yra nemažai priemonių gerai dirbti ir suteikti kokybišką paslaugą, o ateityje, atlikus tam tikrus sprendimus, galime padaryti tikrai stiprų proveržį.