Pirmadienį Vyriausybė patvirtino Nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo planą, kuriame įvardijamos už kibernetinių incidentų valdymą atsakingos institucijos ir nustatomos incidentų kategorijos.

Pagal planą, už kibernetinių incidentų valdymą būtų atsakingi Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir Ryšių reguliavimo tarnyba.

Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys posėdyje sakė, kad planas nustatys, kaip „suvaldyti kibernetinius incidentus, galinčius sutrikdyti ar trikdančius valstybės informacinių išteklių, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir elektroninių ryšių tinklų ir informacinių sistemų darbą ir taip sukeliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, žmonių sveikatai ar gyvybei, visuomenės gerovei ar valstybės funkcijų vykdymui, taip pat nustatyti tarpinstitucinę kibernetinių incidentų valdymo sąveiką, kibernetinių incidentų klasifikavimo tvarką ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą tiriant kibernetinius incidentus“.

Numatoma, kad įvykus kibernetiniam incidentui informacija apie jį keičiamasi kibernetinio saugumo informaciniame tinkle, o šį incidentą iš pradžių bando valdyti tvarkytojas. Jeigu nepakanka išteklių incidentui suvaldyti, jo valdymą pagal kompetenciją perima Nacionalinis kibernetinio saugumo centras arba Ryšių reguliavimo tarnyba.

Jeigu išteklių incidentui suvaldyti dar trūktų, būtų informuojamas krašto apsaugos ministras, o pavojingo kibernetinio incidento nesuvaldžius per maksimalų leistiną terminą, sprendimą dėl tolesnio jo valdymo priimtų Vyriausybė. Prireikus būtų informuojami Seimas ir Prezidento kanceliarija.

Plane numatyta, kad kibernetiniai incidentai skirstomi į keturias kategorijas: pavojingus, didelės reikšmės, vidutinės reikšmės ir nereikšmingus kibernetinius incidentus.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, pernai užfiksuota apie dešimt kibernetinių atakų, per kurias įsilaužta į įvairių valstybės institucijų ar strateginių verslo įmonių tinklalapius.