Senovės pasaulyje pilna laidojimo papročių pavyzdžių, kurie dabar atrodo keisti, nuo Egipto mumijų iki pelkėse išmestų kūnų, mirusių vikingų iškeliaujančių krematoriumais virstančiais laivais. Bet vietos suvaržymai ir aplinkosauginiai motyvai verčia žmones ieškoti naujų tvarkymosi su mirtimi būdų.

Naujausias iš jų, pasirodęs Amerikoje yra procesas, kai naudojant karštį, spaudimą ir chemikalus, kūnas vos per keletą valandų virsta steriliu skysčiu, kurį galima išpilti į nuotekų sistemą. Bet neįprasti papročiai, nuo pelenų paleidimo į kosmosą iki senamadiško užkasimo rankomis iškastame kape, yra auganti tendencija. Pateikiame keletą naujausių (ne visi jie ekologiški) gyvenimo pabaigos pasirinkimų.

Senovės pasaulyje pilna laidojimo papročių pavyzdžių, kurie dabar atrodo keisti, nuo Egipto mumijų iki pelkėse išmestų kūnų, mirusių vikingų iškeliaujančių krematoriumais virstančiais laivais. Bet vietos suvaržymai ir aplinkosauginiai motyvai verčia žmones ieškoti naujų tvarkymosi su mirtimi būdų.

Naujausias iš jų, pasirodęs Amerikoje yra procesas, kai naudojant karštį, spaudimą ir chemikalus, kūnas vos per keletą valandų virsta steriliu skysčiu, kurį galima išpilti į nuotekų sistemą.

Bet neįprasti papročiai, nuo pelenų paleidimo į kosmosą iki senamadiško užkasimo rankomis iškastame kape, yra auganti tendencija. Pateikiame keletą naujausių (ne visi jie ekologiški) gyvenimo pabaigos pasirinkimų.

Resomacija 

Anderson-McQueeno laidojimo namai St. Petersburge, Fla., kol kas (2011 m. – red. past.) yra vienintelė vieta, kur galima pasirinkti audinių ištirpdymą kaip tradicinio kremavimo alternatyvą. Šiam procesui, vadinamam resomacija arba „biokremavimu, naudojamas karštas vaduo ir kalio šarmas, ištirpdantis kūną ir paliekantis tik kaulus. Tada, kaip ir įprastinio kremavimo atveju, kaulai susmulkinami ir grąžinami artimiesiems urnoje.

Laidojimo namų resomacijos įtaisas tebėra diegiamas ir bandomas, bet skambučių jau sulaukiama, sakė Johnas McQueenas, Anderson-McQueen prezidentas ir vykdantysis direktorius.

„Mes norime suteikti visoms šeimoms įvairius pasirinkimus,“ McQueenas sakė LiveScience. „Ir kasmet vis daugiau šeimų domisi kremacija, tačiau rūpinasi ir jos paliekamo anglies pėdsako sumažinimu. Tai yra aplinkai draugiškesnis procesas, nei kremacija ugnimi.“

Trys ketvirčiai floridiečių mieliau renkasi kremaciją, o ne laidojimą, sako McQueenas, bet gamtinėmis dujomis maitinama liepsna, pasiekianti 1600 – 1800 °F (871 – 982 °C), išmeta anglies dvideginį, bei tokių cheminių medžiagų, kaip gyvsidabris iš dantų plombų, pėdsakus. Resomacijai reikia tik 350 °F (176 °C) vandens, o procesas trunka tiek pat, kiek ir tradicinė kremacija, tad sunaudojama mažiau energijos. Be to, plombos ir kiti medicininiai implantai gali būti pašalinami iš kaulų prieš tai, kai skystis – dabar sterilus – išpilamas į komunalinius nuotekų sistemą.

„Taip kūnas suardomas iki pagrindinių aminorūgščių, taigi, nelieka DNR, nieko atpažįstamo nelieka,“ sakė McQueenas.

Bazinė kremacijos kaina Anderson-McQueen yra 550 JAV dol., o resomacija kainuoja 650 JAV dol. (transportavimas, pernešimas ir kiti mokesčiai abiejų procedūrų kainas iki maždaug 3 tūkst. JAV dol.).

Natūralus laidojimas 

Ne tiek naujas išradimas, kiek grįžimas prie senųjų papročių, natūraliame laidojime nenaudojamas balzamavimas ir betoninės kriptos, besirikiuojančios daugelyje dabartinių kapinių. Kūnai suvyniojami į maršką ar biologiškai suyrantį karstą, kad natūraliai suirtų.

Natūralaus laidojimo judėjimas prasidėjo 1998 m., kai atsidarė natūralios kapinės Ramsey Creek draustinyje Westminsteryje, S.C., sakė Markas Harrisas, knygos „Grave Matters: A Journey through the Modern Funeral Industry to a Natural Way of Burial“ autorius (Scribner, 2007). Dabar, Harrisas sakė LiveScience, šalyje yra bent 50 natūralių kapinių, ar dar daugiau, jei skaičiuosime įprastas kapines su plotais natūraliems kapams.

Judėjimą skatina nepasitenkinimas tipinėmis laidotuvėmis. „Daugelis žmonių, sužinoję, kas dedasi balzamavimo kambaryje, pasibaisėja,“ sakė Harrisas, rašantis tinklaraštį grave-matters.blogspot.com. „Jie pasibaisi didžiulėmis kainomis ir yra vis augantis susirūpinimas dėl šių procedūrų poveikio aplinkai ir prekių bei išteklių skirtų šiam moderniam metodui.“

Be to, priduria Harrisas, daugelis natūralių kapinių yra ir natūralūs draustiniai, ir daugeliui žmonių patinka pomirtinio įsiliejimo į ekosistemą idėja

„Iš tiesų teikiate naudą aplinkai,“ sakė jis. „Leidžiate savo kūnui grįžti į gyvybės ratą.“

Amžinieji rifai 

Labiau linkę po mirties prisidėti prie vandeningesnės aplinkos, gali rinktis Amžinąjį Rifą. Džordžijoje įsikūręs Amžinasis Rifas iš betono ir po kremacijos likusių sumaltų žmonių kaulų gamina dirbtinius rifus. Tada šie sunkūs betoniniai ritiniai padedami ten, kur reikia restauruoti rifą ir pritraukia žuvis bei kitus organizmus, paverčiančius liekanas į povandeninę užuobėgą.

Kremacija nėra tokia žalia kaip natūralus laidojimas dėl deginimo, pabrėžia Harrisas, bet jis yra Amžinojo Rifo laidojimų fanas.

„Tai puiki proga ne tik grįžti į vandens aplinką, bet ir po vandeniu sukurti naują gyvybę,“ sakė jis.

Krionika 

Dar yra norinčių laikytis savo senojo gyvenimo. Tokio požiūrio besilaikantiems žmonėms (ir plačiomis kišenėmis), yra krionika.

Krionika – asmens kūno sušaldymas, tikintis, kad medicinos mokslas vėliau juos prikelti, su nepaliesta asmenybe ir atmintimi. Nepaisant daugybės barjerų, tarp kurių ir chemikalų, naudojamų, stengiantis apsaugoti ląsteles nuo šaldymo pažeidimo, toksiškumas, šios technologijos gynėjai populiarino krioniką nuo septintojo dešimtmečio galo. Krionikos instituto duomenimis, 2011 rugpjūtį krioninėse saugyklose buvo laikomi kiek daugiau, nei 200 žmonių. [Top 10 Nemirtingųjų]

Kainos skiriasi, priklausomai nuo procedūros, saugojimo kompanijos ir mokėjimo plano, bet už viso kūno išsaugojimą gali tekti pakloti 200 tūkst. JAV dolerių. Taupesni gali pasirinkti tik galvos išsaugojimą už maždaug 80 tūkst. JAV dolerių.

Kosminis laidojimas 

Jei krionika skamba per brangiai, tačiau vis vien norėtumėte mokslinės fantastikos prieskonio savo pomirtiniame gyvenime, visada galite žiupsnelį savo pelenų iššauti į kosmosą. Kremuoti jūsų palaikai bus pavėžėti raketa, nutaikyta į žvaigždes, į veikiau simbolinę, nei praktišką kelionę: kadangi kosminiai skrydžiai brangūs, skraidinami tik 1 – 7 gramai pelenų.

Pasak Celetis Memorial Spaceflights, kompanijos siūlančios pomirtines keliones, žemos orbitos kelionės, leidžiančios jūsų pelenams, prieš grįžtant į žemę, patirti nulinę gravitaciją kaina prasideda nuo 995 JAV dol.. Galimybė patekti į Žemės orbitą ir galiausiai sudegti atmosferoje atsieina apie 3 tūkst. JAV dol. Užkietėję kosmoso mėgėjai gali paleisti save į Mėnulį ar tolimąjį kosmosą atitinkama už 10 tūkst. JAV dol. ir 12,5 tūkst. JAV dol.

Mumifikavimas 

Dabar tai prieinama ne vien senovės egiptiečiams. Religinė organizacija Summum, įkurta 1975 m., siūlo mumifikavimo paslaugas žmonėms ir gyvūnams. Prieš mirtį 2008 m., Summum įkūrėjas Corky Ra pasakojo CBS News, kad mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių pasirašė pageidavimą būti mumifikuoti.

Summum atstovai dabar su žiniasklaida nebendrauja, bet Ra sakė CBS, kad žmogaus mumifikavimo kaina prasideda nuo 63 tūkst. JAV dol. Kaip ir tikintieji krionika, Ra ir panašūs į jį, tikisi, kad išsaugota jį DNR leis ateities mokslininkams juos klonuoti ir suteiks jiems (ar bent jau jų genams) antrą gyvybės šansą. Ra tuščiai žodžiais nesišvaistė: po mirties jis buvo mumifikuotas ir dabar laikomas bronzinėje dėžėje Summum piramidėje Salt Lake City'yje, Jutoje.

Plastinacija 

Panašiai, kaip ir mumifikavimas, plastinacija išsaugo kūną daugmaž atpaįstamos formos. Išrasta anatomo Guntherio von Hagenso, plastinacija naudojama medicinos mokyklose ir anatomijos laboratorijose organų pavyzdžių išsaugojimui mokymo tikslais. Bet von Hagensas žengė toliau, sukurdamas plastinuotų kūnų parodas, pozuojančias it sustingusias savo kasdienėje veikloje. Pasak Plastinacijos instituto, tūkstančiai pasirašė dovanojantys savo kūnus švietimo ir demonstravimo tikslams.

Džiovinimas šalčiu 

Naujausias ekolaidojimo būdas yra procesas, vadinamas promesija, ar šnekant paprasčiau, džiovinimas šalčiu. Šio švedų jūsų biologės Susanne Wiigh-Masak išrasto proceso metu, palaikai panardinami į skystą azotą, ir tampa labai trapūs. Vibracija susmulkina kūną ir specialioje vakuuminėje kameroje išgarinamas vanduo. Paskui separatorius atsijoja gyvsidabrio plombas ar įdėtus implantus ir miltelių pavidalo palaikai suberiami poilsio į negilų kapą.

Kadangi kapas negilus, deguonis ir vanduo pasiekia palaikus ir paverčia juos kompostu.

Dar niekas nebuvo išsiųstas į pomirtinę kelionę promesijos būdu, bet Promessa, paslaugą vystanti kompanija, dabar turi licencijuotą atšaką Didžiojoje Britanijoje. Neaišku, kada šis būdas rasis Amerikos žemėje, bet Harrisas įtaria, kad susidomėjimas žaliuoju laidojimu tik augs.

„Žalias laidojimas tikrai užvaldė amerikiečių vaizduotę,“ sakė jis.

Stephanie Pappas
Livecience