Kaip pažymėjo S. Skvernelis, šypsenų Lietuvos mokslų akademijos salėje trūko, o džiaugtis tikrai buvo kuo. Pasak Premjero, turime didžiuotis, kad turime žmonių, kurie ne formaliai garsina Lietuvos vardą, o kuria didžiulę pridėtinę vertę.

„Labai džiaugiuosi, kad Mokslo premijas teikiame įvairių mokslo krypčių apdovanojamiesiems, nes mes pastaruoju metu į viską pradėjome žvelgti per ekonominę materialinę naudą. Bet ne viskas yra komercija, todėl džiaugiuosi, kad šiandien sveikiname ir humanitarinių sričių atstovus“, - sakė Ministras Pirmininkas.

Kalbėdamas apie akademinę bendruomenę, S. Skvernelis pripažino, kad lūkesčiai jai - dideli.

„Paradoksalu, kad jai pačiai yra blogai, ir tai ypač išryškėjo pernai. Vyriausybė pagal išgales ką galėjo padarė - labai nedidelę grąžą valstybė jums atidavė. Nedidelę, nes reikėjo ir kitoms sritims. Jei aš turėčiau ir galėčiau, kiekvienam jūsų įteikčiau premiją, nes kiekvienas esate to verti. Kažkada taip ir bus. Prašau jūsų kantrybės, susitelkimo ir turėti vilties“, - pakartojo Premjeras.

Jei aš turėčiau ir galėčiau, kiekvienam jūsų įteikčiau premiją, nes kiekvienas esate to verti. Kažkada taip ir bus. Prašau jūsų kantrybės, susitelkimo ir turėti vilties.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys pranešė, kad Lietuvos mokslo premijoms šiemet teikti 27 darbai, o apdovanoti tik 6. „Tai rodo, kad Lietuvos mokslas - tikrai stiprus“, - sakė akademikas.

Premijas ir diplomus 11 mokslininkų įteikė Ministras Pirmininkas S. Skvernelis bei švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos Kauno technologijos universiteto profesoriui Ryčiui Ambrazevičiui už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“ ir Vilniaus dailės akademijos vyresniajai mokslo darbuotojai Daliai Klajumienei už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės-XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

Fizinių mokslų srityje įvertinti Vilniaus universiteto profesorius emeritas Mifodijus Sapagovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Raimondas Čiegis ir Vilniaus universiteto profesorius Artūras Štikonas už darbų ciklą „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai“, taip pat Vilniaus universiteto profesorius Leonas Valkūnas - už darbų ciklą „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose“.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse laureatais tapo Vilniaus universiteto profesorius Saulius Klimašauskas už darbų ciklą „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai“. Kita premija šioje kategorijoje skirta Vilniaus universiteto mokslo darbuotojams prof. Virginijui Šikšniui, dr. Giedriui Gasiūnui, dr. Tomui Šinkūnui ir dr. Tautvydui Karveliui už darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos“.

Mokslo premijos laureatai pristatė sritis, kuriose dirba, dėkojo mokykloms, pirmtakams, kolegoms, kurie prisidėjo prie tyrimų, ir, žinoma, už palaikymą bei kantrybę - šeimoms ir draugams.

Kaip skelbė ELTA, kasmetinėmis Lietuvos mokslo premijomis paskatinami aukšto lygio Lietuvos mokslininkai. Premijos dydis - 29 640 eurų.

Lietuvos mokslo premijos kasmet skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus.

„Skatinti aukštos kokybės mokslą ir jį kuriančius mokslininkus mūsų šaliai labai svarbu, nes ateitis neįsivaizduojama be mokslo kuriamų inovacijų. Itin džiugu, kad kai kurie mūsų mokslininkai tvirtai žengia į tarptautinę mokslo erdvę. Neabejoju, kad jų pasiekimai ir jaunimui perduodama patirtis ties kelius sėkmingai mūsų mokslo rytdienai“, - sakė ministrė.

Mokslo premijoms gali būti siūlomi per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą, prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir diegiant naujausias technologijas.