Archeologiniai kasinėjimai keičia supratimą apie priešistorinius Šiaurės Amerikos indėnų "diplomatinius" santykius.

JAV pietuose esančioje Niu Meksiko valstijoje, netoli Pueblo Bonito, kasinėjimų metu buvo rasta kakavos, pagrindinės šokolado sudedamosios dalies, likučių. Radinys aptiktas smiltaininių pastatų komplekse, kurie pastatyti, kaip spėjama, tarp 850 - 1150 metų, o jo gyventojai praminti pueblais. 

Kakavmedis - tropinis augalas, todėl tose apylinkėse neauga. Jų galima rasti Centrinėje ir Pietų Amerikoje, bet tuo metu buvo kultivuojama tik, taip vadinamame, Mezoamerikos regione, kuris yra tarp Meksikos ir Kosta Rikos.

Radinys rodo, kad Niu Meksiko kompleksas tarnavo kaip prekybos punktas tarp pueblų ir mezoamerikiečių XI - XIV a. ir "abi grupės buvo artimesnės, nei manyta iki šiol", teigė tyrimų vadovė Dorotė Vašburn.

Į Pueblo Bonito teritoriją atvykę mezoamerikiečiai kakavos pupepes galėjo mainyti į vietinį turkį, kuris buvo išgaunamas būtent šiose apylinkėse.   

"Tai tiesiog dar viena pozicija, iš kurios galime vertinti jų tarpusavio santykius", - teigė archeologė.

Kakavą gėrė ir paprasti "piliečiai"?

Archeologai iki tol jau žinojo, kad tarp abiejų kultūrų egzistavo prekybiniai ryšiai. Pavyzdžiui, Niu Meksike buvo rasta papūgų skeletų ir vario dirbinių. Papūgų ir vario Niu Meksike nėra, jų galėjo būti atsigabenta tik iš Mezoamerikos regiono.

Tuo tarpu legendiniame majų mieste Čičen Ice rasta turkio, kurio artimiausias šaltinis - Niu Meksikas. Tokie radiniai liudija abiejų kultūrų prekybos ryšius.

Kakavos cheminių junginių radimas paskatino archeologus nuodugniau ir moderniais metodais ištirti iki šiol rastus 75 indus, kurie priklausė skirtingo socialinio sluoksnio atstovams - elitui ir žemdirbiams.
Rezultatai nustebino - 50 iš 75 indų buvo rasta cheminio junginio teobromino, kurį iš augalų turi tik kakavmedis ir arbatmedis. Akivaizdu, kad junginys nebuvo iš arbatmedžio, nes Amerikose jie neaugo.
Dar labiau stebino tai, kad valstiečių induose teobromino buvo rasta nemažiau nei kituose. "Tai reiškia, kad didelė dalis gyventojų vartojo šokoladą", - stebėjosi D. Vašburn.

Džonas Hendersonas, mezoamerikiečių kultūros tyrinėtojas, kuris nedalyvavo minėtuose kasinėjimuose, taip pat buvo nustebęs, kad valstiečiai vartojo šokoladą, nes tai dažniausiai būdavo visuomenės "grietinėlės" gėrimas.

Jis manė, kad pueblų elitas gėrimu galėjo dalintis su kitais gyventojais švenčių metu ir tai galėjo būti tam tikra valstiečių integravimo į savo gyvenimą dalis.

Šokoladas - populiarus priešistorinis gėrimas

Šokoladas Mezoamerikoje buvo mėgiamas ir užėmė svarbią vietą gyventojų socialiniame gyvenime.

Kai XVI a. ispanų konkistadorai susitiko su Actekų (dab. Meksika) imperatoriumi Montesuma, jiems buvo surengta didelė šventė, kurios aprašymuose pažymima, kad į puotą buvo atnešta 50 didelių indų su tamsiu gėrimu.

Pueblai šokoladinį gėrimą galėjo ruošti panašiai kaip ir jų prekybos partneriai - džiovintas kakavos pupeles maišydavo su vandeniu ir kitais produktais. Natūraliai kakavos pupelės yra kartaus skonio, todėl dažnai į gėrimą buvo dedama čili pipirų, medaus arba vanilės.