Mokslininkų grupė iš Britų Kolumbijos universiteto (Kanadoje) skelbia: rykliai verti daug daugiau plaukiodami vandenyne nei sriubos dubenyje.

Pranešimo, publikuoto žurnale „The International Journal of Conservation“, duomenimis, ekoturizmo paslaugų tiekėjai per metus pasauliniu mastu uždirba daugiau nei 314 milijonų JAV dolerių iš turistų, atvykstančių stebėti ryklių.

Prognozuojama, jog per ateinančius 20 metų šis skaičius išaugs kone dvigubai – iki 780 milijonų JAV dolerių. Šiuo metu ryklių žuvininkystės metinė produkcijos vertė – 630 milijonai JAV dolerių.

Paskutinįjį dešimtmetį šis skaičius nesustabdomai mažėja. Apskaičiuota, jog per 2009 metus, siekiant patenkinti nuolatinį ryklių pelekų poreikį, sužvejota maždaug 38 milijonai ryklių.

Pasak tyrimo bendraautoriaus Andreso Cisneroso-Montemayoro, šiuo metu vis populiarėjantis ryklių stebėjimas kasmet pritraukia maždaug 600 tūkst. turistų ir sukuria apie 10 tūkst. darbo vietų. Taigi, akivaizdu, jog rykliai verti daug daugiau plaukiodami vandenyne nei sriubos dubenyje.

Kitas tyrimo bendraautorius, Rashidas Sumaila, teigia, jog rykliai nėra vislūs, praeina daug laiko, kol jie subręsta ir susilaukia palikuonių. Ryklių apsauga gali turėti daug didesnę ekonominę naudą, nei negailestinga jų žvejyba.

Visgi kol kas daugelyje pasaulio valstybių ryklių žvejybos nereguliuoja jokie įstatymai, taip pat pastebima, jog rykliai vis dažniau nelegaliai gaudomi net jūrų draustiniuose.

Mokslininkų grupė, išstudijavusi ryklių žuvininkystės duomenis iš vietovių, esančių 45 pasaulio šalyse, skelbia, jog vien Karibuose iš ryklių stebėjimo kasmet uždirbama maždaug 124 milijonai JAV dolerių, be to sukuriama apie 5 tūkst. darbo vietų. Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje kasmet apsilanko maždaug 29 tūkst. ryklių stebėtojų, kurie išleidžia kone 40 milijonų JAV dolerių.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.