Lyg didelis laužas

Fiziko, etnokosmologo Jono Vaiškūno teigimu, Saulė tikrai retkarčiais žybteli ir išsviedžia į kosminę erdvę Saulės vėjo dalelių srautą. Saulės žybsnių sukelta magnetinė audra pasiekia Žemę ir sudirgina jos elektromagnetinį lauką maždaug po pustrečios trijų parų. Tad, specialistams pastebėjus žybsnį Žemės kryptimi, galima elektromagnetinę audrą prognozuoti – galvoti, kad po kelių dienų dalelės iš Saulės pasieks Žemės orbitą. Tačiau tos prognozės toli gražu ne visada pasitvirtina.

"Egzistuoja Saulės, nuo kurios priklauso daugelis procesų Žemėje, vienuolikos metų aktyvumo ciklas. Dabar Saulė yra savo aktyvumo duobėje – jos aktyvumas mažiausias. Metams besibaigiant, ateinančiais metais jis turėtų pradėti didėti. Po kokių šešerių metų to Saulės aktyvumo ciklo viduryje bus jos aktyvumo pikas ir tada tokių reiškinių gali būti daugiau. O pastaraisiais metais ji buvo rami – tebuvo kelios nedidelės elektromagnetinės audros. Galima sakyti, kad gyvename gana ramaus Saulės elgesio laiką", – sako specialistas.

Paprašytas paaiškinti, kas yra tie Saulės žybsniai, J.Vaiškūnas rekomenduoja Saulę įsivaizduoti kaip milžinišką laužą, kuris sveria du su 30 nulių kilogramų. Ji tarsi toks milžiniškas kunkuliuojantis katilas, kurio liepsnos liežuviai – plazma – sklinda į kosminę erdvę. Per sekundę Saulė išspinduliuoja į visas puses maždaug 1 mln. t dalelių.

Kartais iš tam tikrų jos vietų – Saulės dėmių – įvyksta kryptingi žybsniai, tarsi lauže pokštelėtų deganti malka ir žarijos pradėtų lėkti viena kryptimi. Kai tai įvyksta Saulėje, tam tikros plazmos dalelės – elektronai, protonai, elektromagnetinės alfa dalelės – lekia 300–700, kartais net 1 000 km/s greičiu. Jei jos lekia kryptingai į Žemę, po dviejų trijų parų ją pasiekia.

Be plazmos dalelių link žemės dar skrieja ir Saulės spinduliai – jie iki mūsų atkeliauja per aštuonias minutes, nes toks yra šviesos greitis, t.y. jie lekia 300 tūkst. km/s greičiu. Tas elektromagnetinių dalelių ir spindulių pluoštas vadinamas Saulės vėju.

Kaip aiškina J.Vaiškūnas, nuo kenksmingų Saulės spindulių Žemę apsaugo ozono sluoksnis – jis kaip veidrodis juos atspindi. Tačiau nuo minėtų dalelių jis neapsaugo – nuo jų saugo tam tikras skydas, kuris vadinamas Žemės magnetiniu lauku. Ir į tą magnetinį lauką, kuris susidaro dėl Žemės vidinių sluoksnių magnetizmo, atsitrenkia nuo Saulės atskriejusios dalelės.

"Kadangi tos dalelės įelektrintos, Žemės magnetinis laukas jas nubloškia šalin, jos mūsų neperveria kiaurai, – sako pašnekovas. – Tačiau įsivaizduokite – kai į skydą kas nors trenkia kuoka, skydas pradeda virpėti: girdisi garsas ir per visą kūną pereina virpėjimas. Tai štai tas ramusis magnetinis laukas, kuris yra ir virš Žemės bei per mus kiaurai eina, į jį atsitrenkus iš Saulės atskriejusios dalelėms, pradeda virpėti – prasideda magnetiniai svyravimai, kurie jam nebūdingi. Ir tada visa, kas susiję su elektra, patiria trikdžius – sutrinka Žemės magnetinis aktyvumas, įvyksta magnetinė audra."

Visa tai, anot J.Vaiškūno, gali sukelti įvairiausius padarinius. Elektromagnetinės dalelės pirmiausia paveikia kosminius įrenginius, nes jie skrenda už Žemės magnetinio lauko poveikio. Kadangi tuose įrenginiuose yra elektromagnetinė aparatūra, ji gali sureaguoti, nes pirmiausia sutrinka elektromagnetiniai ryšiai. Todėl, kai prognozuojama magnetinė audra, įvairūs atsakingi momentai, tokie kaip palydovo paleidimas, neplanuojami. Kartu tai reiškia, kad elektromagnetinė audra prognozuojama rimta.

Sutrikus Žemės magnetiniam laukui, gali sutrikti interneto ryšys, mobilusis ryšio, įvairių prietaisų, susijusių su elektromagnetiniu lauku, veikla.

Veikia ir žmogų

Elektromagnetinė audra, anot specialisto, gali sutrikdyti ir žmonių veiklą, nes žmogaus organizme daug skysčių, tad iš esmės jis yra elektrolito tirpalas, jo širdies veikla, kraujotaka susijusi su elektriniais impulsais. Tad Žemės magnetinės audros veikia ir daugelį gyvybinių procesų.

Magnetinės audros padariniai žmogui – tai organizmo, prisitaikiusio gyventi prie ramaus, natūralaus magnetinio lauko, staiga patiriamas stresas.

"Magnetinės audros padariniai žmogui – tai organizmo, prisitaikiusio gyventi prie ramaus, natūralaus magnetinio lauko, staiga patiriamas stresas. Ir kuo silpnesnis žmogus, tuo labiau padariniai gali būti juntami jos sveikatai, – sako J.Vaiškūnas. – Stiprus žmogus per galvą gavęs kuoka atsistoja ir nueina pranešti į policiją, kad jį sumušė, o silpnas gali mirti vietoje. Čia ir yra niuansas. Pirmiausia, jeigu jau numatoma, kad gresia ta Žemės magnetinė audra, silpniems, senyvo amžiaus žmonėms reikėtų pasakyti: nevažiuokite į sodą, nekaskite bulvių, nepersodinkite rododendrų – gal geriau pabūkite namuose, pažiūrėkite savo serialą ir turėkite po ranka vaistų, jei imsite prasčiau jaustis. Tai nereiškia, kad jie turėtų kažkur slėptis – tiesiog reikia sumažinti aktyvumą."

Dažniausia įtaka žmogaus organizmui pasireiškia emociniais sutrikimais – žmogus būna sudirgęs, sunerimęs nežinia dėl ko. O galiausiai, jeigu yra kraujotakos, kraujospūdžio ar nervų sistemos sutrikimų, situacija gali lemti ir tam tikrus paūmėjimus, priepuolius. Pavyzdžiui, žmogus, kurio akispūdis padidėjęs, staiga pradeda jausti skausmus, nes tas akispūdis dar labiau padidėja. Analizuojant situaciją, pastebima priklausomybė tarp ligos paūmėjimo ir to, kad tuo metu buvo padidėjęs Žemės magnetinis aktyvumas. Tad Saulės aktyvumas gali būti vienas iš objektyvių faktorių, išprovokavusių ligos paūmėjimą.

Pasak etnokosmologo, magnetinė audra yra kaip paleidimo mechanizmas: žmogus jau sirgo, jis turi silpnų vietų, ir esant Žemės elektromagnetinio lauko svyravimams įvyksta priepuolis, nors jis galėjo dar neįvykti. Tad aišku, kad sergantiems žmonėms reikia būti atsargiems. Ypač pervargusiems, sirguliuojantiems ir sergantiesiems lėtinėmis kraujotakos sistemos ligomis, nes tai – papildomas krūvis žmogaus organizmo biologinei sistemai. Stiprus Žemės elektromagnetinis aktyvumas gali paveikti kraujospūdį, akispūdį, sutrikdyti menstruacijų ciklą, išprovokuoti insultus, infarktus.

Atkreipti dėmesį patartina ir sveikiems žmonėms: jei esi sveikas, bet planuoji didelį fizinį krūvį, tai elektromagnetinės audros laikotarpis yra didesnės rizikos laikas. "Fatalizuoti tų įtakų nereikia – visokių tų sveikatą gadinančių įtakų yra, ir ne tik Saulės, – sako J.Vaiškūnas. – Mano mama sakydavo: visos ligos nuo nervų. Tačiau nervus gadina ne tik Saulės aktyvumas, jis yra tik vienas iš daugelio dalykų. Tik jis objektyvus, nuo tavęs nepriklausantis, o kiti dalykai gal šiek tiek priklauso nuo mūsų pačių – gali elgtis taip, kad mažiau tų nervų būtų. Sveikiems žmonėms patartina atkreipti dėmesį į savo emocijas, elgesį su aplinkiniais."

"Paprasčiau sakant, čia kaip su COVID-19 – jauni, sveiki gali lakstyti, o seniems, ligotiems reikėtų pasisaugoti", – asociacijas su šiandienine situacija randa J.Vaiškūnas.

Jonas Vaiškūnas. Asmeninio archyvo nuotr.

Prognozuoti sunku

Tiems, kurie baiminasi magnetinės audros, etnokosmologas pataria ryte paanalizuoti specializuotus tinklalapius, kuriuose realiu laiku teikiamos magnetinio lauko prognozės. Mat jeigu kažkur ir buvo skelbta, kad Žemę gali pasiekti magnetinė audra, niekada negalime būti tikri, kad Žemę ji ir pasiekė.

Anot J.Vaiškūno, net orus meteorologai patikimai prognozuoja tik trims dienoms į priekį, o Žemės magnetines audras apskritai įmanoma prognozuoti tik trims dienoms. Dažniausiai prognozuojant remiamasi pamatytu žybsniu iš kokios nors Saulės dėmės. Tačiau kadangi po to žybsnio dalelės dar dvi su puse tris paras lekia iki žemės, kaip jau minėta, nėra jokių garantijų, kad jos iki Žemės atlėks – kartais suklystama, nes jos pralekia pro šalį. Jeigu jos neatsitrenkia į Žemės magnetinį lauką – nieko neįvyksta, arba užkliudo tik šiek tiek, ir tai nesukelia Žemės magnetinės audros. Nes čia kalbama ne apie kulkas, ne apie kažkokius fizinius kūnus – Saulė žybtelėjo, išspjovė daleles, debesis, rūką, o kosmose lekiant nežinia kas pūstelėjo į šalį ir nepataikė visa tai į Žemę arba tik vos užkliudė. Todėl tos prognozės labai apytikslės.

Tame dideliame megapasaulyje, kuriame gyvename kaip mikroskopinės dulkelės, kai ką vertiname kaip unikalius įvykius, tačiau visatoje jie yra įprastiniai, periodiniai.

"Saulės aktyvumą geriausiai išduoda Saulės dėmių skaičius jos paviršiuje – aktyvi Saulė būna pasidengusi juodomis dėmėmis, – sako etnokosmologas. – Kai ji būna aktyvi, išmeta daugiau to Saulės vėjo į savo erdvę, ypač tokių kryptingų šūvių. Tad kuo daugiau dėmių, kurias kartais net galima pamatyti plika akimi, tuo visi tie procesai – šūviai, spragsėjimai, plazmos išmetimai – dažnesni. Saulės aktyvumo piko periodiškumas – vienuolika metų. Tad ir elektromagnetinių audrų suaktyvėjimą galima prognozuoti ilgame periode – vienuolikmečio ciklo viduryje, kai Saulės aktyvumas – pakilime. Bet tikrai ne dienomis ir ne valandomis."

Tiesa, dabar yra daug kosmoso stočių, kurios skrieja aplink pačią Saulę ir stebi ją iš kosmoso, nagrinėja jos atmosferos būseną, dėmių, iš kurių gali tie pliūpsniai žybtelėti, susidarymo periodiškumą – jų duomenys gal gali ir kai ką pasakyti kiek anksčiau, nei įvyksta žybtelėjimas. Bet tų prognozių niekas neskelbia – čia ne meteorologija. Bet faktas, kad technika ištobulėjo ir galimybės prognozuoti magnetines audras, jų galingumą ateityje didės.

Galingas energijos šaltinis

Kad ir kokie pavojai iš Saulės grėstų, anot etnokosmologo, lietuviams nuo seno Saulė buvo šventa, kaip ir ugnis, kuri susijusi su namų židiniu – meilės, šeimos, sutarimo simbolis.

"Bet ugnis yra ta pati plazma. Bet jeigu tu su ugnimi blogai elgsiesi, pakaks žarijos, degtuko, nuodėgulio, ir gali įvykti didelė nelaimė, – sako J.Vaiškūnas. – Tad filosofinė išvada: galios – ar tai būtų Saulės energija, ar atominė energija, ar plaktukas kažkieno rankose, ar ginklas, skirtas gintis – gali tapti žudymo priemone, jeigu su juo negerai elgiesi. Galia gali padėti nugalėti, bet ta pati galia gali tave sunaikinti. Ir Saulė motulė gali būti visokia – gali priglobti ir gali savo spinduliais sudeginti."

Anot pašnekovo, daug kam kyla klausimas – kiek Saulė dar švies, jei per sekundę joje sudega 1 mln. t kuro? Gal ji greitai užges? Tikrai ne. Saulė tokia didelė ir galinga, kad mūsų gyvenimas prieš ją – tik mirksnis. Ji degs dar 4 mlrd. metų ar net daugiau. Nemokamas energijos šaltinis, kurio vis dar pakankamai neišnaudojame.

"Kalbame apie globalius atšilimus, nestandartinius įvykius, tačiau tam tikra prasme esame vienadieniai drugeliai, nepajėgūs įžvelgti cikliškumo kai kuriuose reiškiniuose. Tame dideliame megapasaulyje, kuriame gyvename kaip mikroskopinės dulkelės, kai ką vertiname kaip unikalius įvykius, tačiau visatoje jie yra įprastiniai, periodiniai", – teigia J.Vaiškūnas.

Pasak jo, žmonės linkę viską, kas vyksta, sieti su savimi. Taip – žmogiškasis faktorius yra svarbus. Tačiau jis yra tik antrinis, nors mes ir labai norėtume būti pagrindiniai. Visatoje viskas susiję su Saule, o visa kita tik prisideda prie Saulės įtakos. Dauguma procesų, kuriuos mes Žemėje tyrinėjame, susiję su Saule ir priklauso nuo Saulės aktyvumo. Net globalus atšilimas, didelė tikimybė, yra Saulėje vykstančių procesų periodiškumo padarinys.