Tam pritarė 96 politikai, prieš buvo vienas, dar 11 Seimo narių susilaikė.
Vyriausybė parlamentui atleisti G. Valinčių pasiūlė balandžio pradžioje, nes kiek anksčiau LMT valdybos posėdyje vienbalsiai nuspręsta nepatvirtinti praėjusių metų tarybos ataskaitos.
Įstaigos valdybos pirmininkas Eugenijus Butkus yra sakęs, jog buvo nustatyti sisteminiai veiklos, strateginio valdymo, organizacinės vadybos ir atskaitomybės trūkumai.
Valdyba skelbė, kad ataskaita, be kita ko, neatitinka jai keliamų kokybės reikalavimų ir valdybos lūkesčių dėl turinio ir neatspindi LMT, kaip valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančios bei ekspertinę funkciją vykdančios institucijos, veiklos kokybės – joje trūksta analitinio vertinimo.
Jos nuomone, ataskaitoje nėra aiškios rezultatų ir poveikio analizės, nepateikiama pagrįsta rodiklių interpretacija, nėra nuoseklios sąsajos su strateginiais prioritetais ir ilgalaikiais tikslais – analogiškos pastabos, anot Valdybos, buvo teiktos ir vertinant 2024 metų ataskaitą, tad jų neįgyvendinimas vertintinas kaip sisteminis.
Ataskaita taip pat nepatvirtinta, nes reikšmingai išaugus valstybės finansavimui ir išsiplėtus LMT vaidmeniui, didėja institucijos atsakomybė už rezultatų pasiekimą ir efektyvų išteklių valdymą, tačiau tai ataskaitoje nėra tinkamai įvertinta.
„Pirmininkas yra atsakingas už Lietuvos mokslo tarybos kaip institucijos strateginį valdymą, veiklos organizavimą ir veiklos rezultatus, ir esminė atsakomybė už nustatytus trūkumus tenka pirmininkui“, – tikino atleidimo nutarimą teikęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Pats G. Valinčius sakė pasigedęs valdybos sprendimo argumentų.
„Jeigu valdyba būtų nurodžiusi savo teikime, kokių rezultatų taryba nepasiekė, kokių rodiklių neįgyvendino, (...) kokie organizaciniai trikdžiai trukdė efektyviai veikti, bet jeigu pažvelgtumėte į tą raštą, tai yra tikriausiai, mano nuomone, labiausiai nekonkretus raštas, pripildytas bendrų teiginių“, – kalbėjo jis.
Pirmininkas pabrėžė, kad vasarį atliktas tyrimas parodė, jog institucijos darbas daugumos suinteresuotų grupių buvo įvertintas gerai.
„Iš 1455 respondentų bendras LMT vertinimas yra geras ir labai geras – 70 proc., mokslo ir studijų institucijų atstovų – 70 proc., ministerijų – 76 proc., (...) kiti viešojo sektoriaus subjektai – 67 proc., o studentai, mūsų mokslo sistemos ateitis – 90 procentų. Tai šioje vietoje aš tikriausiai turėčiau sustoti“, – sakė jis.
G. Valinčius taip pat tikino, kad eidamas vadovauti tarybai žinojo, jog atsidurs po mokslo bendruomenės mikroskopu.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentarė Vilija Targamadzė pažymėjo, jog tarp pirmininko ir LMT valdybos nėra dermės bei bendro darbo.
„Aš buvau vienas iš tų žmonių, kurie iš tiesų palaikė pirmininko skyrimą, bet dabar reikia prisipažinti (...), kad aš sąžiningai klydau“, – sakė Seimo narė.
Mokslo tarybos pirmininką penkerių metų kadencijai skiria Seimas. LMT pirmininku G. Valinčių parlamentas paskyrė 2023 metų kovą.
G. Valinčius 1988 metais Vilniaus universitete yra įgijęs gamtos mokslų srities mokslo daktaro laipsnį. Jo veiklos sritys – biochemija, molekulinė biofizika, bioelektrochemija. 2016 metais jis apdovanotas Lietuvos mokslo premija, 2018 metais jam įteiktas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.
Mokslo taryba – valstybinė įstaiga, patarianti Seimui ir Vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais, plėtojanti programinį konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą.
Naujausi komentarai