Viso gero, švirkštai

Unikalūs pleistrai turi šimtą mažų plauko storio adatėlių ant lipniosios pusės, kurie prasiskverbia pro odos paviršių. Naudotis jais taip paprasta, kad kiekvienas žmogus galėtų pats susileisti vakciną. Toks sprendimas turėtų padėti imunizuoti dar daugiau žmonių, ypač tuos, kurie bijo švirkštų.

Skirtingai nei įprastų injekcijų nuo gripo, šių pleistrų nereikia laikyti šaldytuve. Vadinasi, ateityje vakcinų būtų galima įsigyti ir vaistinėse. Savanoriai, kurie išbandė šį metodą, sakė, kad tikrai rinktųsi jį vietoje injekcijų. Svarbiausia, kad šie pleistrai organizmą apsaugo lygiai taip kaip ir įprasti vaistai, tik nesukelia jokio skausmo duriant. Mat ant jų esančios adatėlės prasiskverbia tik pro viršutinius odos sluoksnius, o įprastos gripo injekcijos keliauja iki pat raumenų.

Šis išradimas be galo padėtų žmonėms, kenčiantiems nuo aichmofobijos – baimės adatoms. Pleistrus naudoti yra taip lengva, kad kiekvienas žmogus pats gebėtų susileisti vaistus be gydytojų pagalbos.

Vienas pleistro sumanytojų prof. Markas Prausnitzas tikina, kad toks vakcinacijos metodas ateityje bus labiau priimtinas. „Jeigu pažiūrėtumėte į šį pleistrą pro mikroskopą, pamatytumėte itin mažo dydžio adatėles, kurios be jokio skausmo įsiskverbia į odą bei perkelia vaistą“, – teigia jis. M.Prausnitzas kartu su kolegomis išbandė pleistrus su 100 savanorių. Vieni jų gavo įprastas vakcinos nuo gripo injekcijas, kitiems gi 20 minučių ant riešo buvo priklijuoti pleistrai. Daugelis iš jų sakė, kad pleistro naudojimas praktiškai nesukėlė jokio skausmo. Tiesa, kai kuriems jo uždėjimo vietose atsirado paraudimai bei niežulys.

Paprastas naudojimas

Jau dabar medicinos ekspertai teigia, kad šis išradimas gali visiškai pakeisti įprastą vakcinacijų procesą. Visgi kol kas tai – tik bandomasis variantas ir prireiks daugiau tyrimų iki šie pleistrai bus įteisinti naudoti. Tačiau vienas svarbus dalykas, leidžiantis tikėtis sėkmingo jų patvirtinimo, yra tas, jog panaudoti pleistrai gali būti tiesiog išmesti į šiukšlių dėžę, kadangi mikroadatėlės tiesiog ištirpsta.

Taip pat šio vakcinacijos metodo sumanytojai džiaugiasi, jog pleistrams nėra reikalingos ypatingos laikymo sąlygos, todėl tai galėtų būtų naudinga besivystančioms šalims, kuriose skiepų ypač trūksta. Ir, žinoma, šis išradimas be galo padėtų žmonėms, kenčiantiems nuo aichmofobijos – baimės adatoms. Pleistrus naudoti yra taip lengva, kad kiekvienas žmogus pats gebėtų susileisti vaistus be gydytojų pagalbos. O tai sutaupytų didelę dalį medikų darbo laiko.

Australijoje dabar yra kuriamas nanopleistras, kuris turi dar mažesnes adatėles bei yra praktiškai nepastebimas. Jeigu visi šie tyrimai bei bandymai bus sėkmingi, ateityje skiepijimo sąvoka nebebus vartojama.

Tarp kita ko

Per pastaruosius 60 metų skiepų pagalba pavyko išnaikinti raupus ir artėjama to, kad pasaulyje nebeliktų poliomielito, link.

Skiepų pagalba kasmet išvengiama daugiau nei 2,5 mln. mirčių pasaulyje.

Nuo 2000 iki 2008 metų skiepai padėjo sumažinti mirčių nuo tymų skaičių net 78 proc. Užsachario Afrikoje per tą patį laikotarpį mirčių sumažėjo 92 proc.

Skiepai sudaro vadinamąjį „bandos imunitetą“, kuomet didžioji dalis žmonių paskiepyti nuo tam tikros ligos apsaugo nevakcinuotus žmones, kadangi liga praktiškai negali plisti ir užkrėsti kitų.

Pasaulyje taip pat egzistuoja neprivalomieji skiepai. Vieni jų apsaugo nuo Roto viruso bei pneumonijos. Tai – dvi ligos, nuo kurių kasmet pasaulyje miršta 3 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus.

Greitu metu mokslininkai tikisi sukurti vakciną nuo maliarijos, kuri būtų taikoma vaikams.