123 metrų aukščio „Starship“ yra galingiausia kada nors pastatyta paleidimo raketa ir yra pagrindinis Elono Musko (Ilono Masko) vizijos nugabenti žmones į Marsą, o taip pat NASA planų grąžinti astronautus į Mėnulį elementas.

Nerūdijančiojo plieno raketa pakilo iš bendrovės bazės „Starbase“ pietų Teksase 18 val. 30 min. vietos (pirmadienį 2 val. 30 min. Lietuvos) laiku, o pakilimą lydėjo garsūs inžinierių komandų plojimai, matyti iš tiesioginės internetinės transliacijos.

Praėjus kelioms minutėms po paleidimo, pirmojo etapo greitintuvas, žinomas kaip „Super Heavy“, nukrito į Meksikos įlanką. Skirtingai nuo kitų neseniai atliktų bandymų, „SpaceX“ nusprendė nebandyti pagauti raketos milžiniškomis paleidimo bokšto „rankomis“, o vietoj to aiškinosi, kaip ji veiktų, jei variklis sugestų.

Tada dėmesys nukrypo į viršutinę pakopą – dar vadinamą „Starship“, – skirtą gabenti įgulą bei krovinius, kad ši pademonstruotų savo galimybes kylant į kosmosą.

Pirmą kartą „SpaceX“ pavyko sėkmingai paleisti aštuonis „Starlink“ interneto palydovų muliažus, o borto kameros transliavo tiesioginius vaizdus, ​​kaip robotinis mechanizmas po vieną išstumia kiekvieną palydovą.

Ne viskas vyko sklandžiai: nukrito kelios šilumos plytelės, o nedidelė atvarto dalis sudegė, nes jį gaubė rausva ir violetinė plazma.

„SpaceX“ komunikacijos vadovas Danas Huotas teigė, kad kelios nesėkmės, kaip kad nukritusios plytelės ar apdegusi raketos dalis, buvo tikėtinos, nes erdvėlaivis buvo tyčia skraidinamas sunkia trajektorija.

„Mes šiek tiek piktdžiugiškai elgiamės su šiuo žvaigždėlaiviu, – sakė jis internetinėje transliacijoje. – Mes tikrai stengiamės jį išbandyti ir šiek tiek panagrinėti jo silpnąsias vietas.“

„Puikus „SpaceX“ komandos darbas!!“ – rašė E. Muskas socialiniame tinkle „X“.

„Kosmoso civilizacija“

Bendrovės agresyvus požiūris „greitai suklysk, greitai išmok“, manoma, leido jai pasiekti itin reikšmingų laimėjimų.

Jos „Dragon“ kapsulės yra vieninteliai amerikiečių erdvėlaiviai, gabenantys astronautus į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), o „Starlink“ tapo geopolitiniu turtu.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais augo susirūpinimas, ar ši sėkmė lydės ir „Starship“ – raketą, nepanašią į jokią ankstesnę. Jos viršutinė pakopa sprogo per visus tris bandomuosius skrydžius šiais metais.

Pirmadienį internetinėje transliacijoje pasirodęs E. Muskas buvo tradiciškai optimistiškas ir kartojo savo viziją apie Marsą kaip žmonijos gelbėjimo valtį, jei Žemę ištiktų nelaimė.

Tačiau jis pridūrė, kad be išlikimo užtikrinimo yra ir daugiau pakylėjančių motyvų: „Ateitis, kurioje būsime kosmoso civilizacija, yra daug įdomesnė nei ta, kurioje nesame“, – sakė jis.

Net jei dešimtasis skrydis pavyks, priešaky laukia didelės kliūtys.

„Tiek erdvėlaiviui, tiek nešančiajai raketai dar liko tūkstančiai inžinerinių iššūkių, tačiau bene didžiausias iš jų – sukurti visiškai daugkartinio naudojimo orbitinį šilumos skydą“, – sakė E. Muskas, vilkėdamas marškinėlius su užrašu „Nuke Mars“.

Šis šūkis yra užuomina į idėją detonuoti branduolines bombas virš Raudonosios planetos ledo kepurių, kad būtų išskirtos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir ji taptų panašesnė į Žemę.

Kita svarbi kliūtis – įrodyti, kad „Starship“ raketas orbitoje galima papildyti kriogeniniu kuru – tai precedento neturintis pasiekimas, tačiau būtinas, kad raketa galėtų vykdyti tolimojo kosmoso misijas.

„Starship“ projekto atidėjimas gali paveikti NASA „Artemis“ programą, kuria siekiama iki 2027 metų vidurio nuskraidinti JAV astronautus į Mėnulį, naudojant modifikuotą „Starship“ versiją kaip nusileidimo priemonę.