Tačiau galiausia likote su lėčiau veikiančiu įrenginiu, o kartais net patys nežinodami užsisakėte mokamą paslaugą.

Specialistai pataria, kaip suprasti, jog tikrai apsikrėtėte kenkėju ir ką tokiu atveju daryti.

„Pastebime, kad pagalbos besikreipiantys išmaniųjų įrenginių savininkai dar gana retai domisi ir klausia patarimų saugumo klausimais. Susidomi dažniausiai tik tada, kai telefone ar kitame išmaniame įrenginyje iššoka įtartinas įspėjimas su pranešimu, kad išmanusis įrenginys yra užkrėstas ir siūlo parsisiųsti nuo jo išgelbėsiančią programėlę. Tačiau tuo patikėti reikėtų ne visada“, – sako „Bitės Profas“ Egidijus Adomkaitis.

Pasak jo, tai gana dažnai pasitaikanti apgaulė. Iššokus tokiam įspėjimui dažniausiai žmonės būna raginami parsisiųsti programėlę arba nueiti į tam tikrą puslapį: „Pirmuoju atveju labai tikėtina, kad siūloma programėlė dar labiau sulėtins įrenginį, o antrasis atvejis dar pavojingesnis. Bandant nueiti į tokį puslapį automatiškai suformuojama žinutė, kuri be vartotojo žinios bando užsakyti mokamas paslaugas, jam kainuojančias kelis eurus per mėnesį.“

Kaip atskirti ar įspėjimas tikras?

„Pirmiausia, pamačius tokį įspėjimą nereikėtų ant jo spausti. Atidžiai apžiūrėkite vaizdą ekrane, galbūt tai tik paveiksliukas, rodomas interneto naršyklės lange. Taip pat atkreipkite dėmesį, kas įspėja – jei neturite įspėjime minimo saugumo sprendimo programėlės, didelė tikimybė, jog tai apgaulė“, – sako E. Adomkaitis.

Pirmiausia, pamačius tokį įspėjimą nereikėtų ant jo spausti. Atidžiai apžiūrėkite vaizdą ekrane, galbūt tai tik paveiksliukas, rodomas interneto naršyklės lange. Taip pat atkreipkite dėmesį, kas įspėja – jei neturite įspėjime minimo saugumo sprendimo programėlės, didelė tikimybė, jog tai apgaulė.

Tiesa, ne visose situacijose tokie įspėjimai yra apgaulingi: „Mūsų tinkle veikia specialus išmanus saugumo sprendimas, kuris pastebėjęs, jog vartotojas bando parsisiųsti apkrėstą failą ar užsukti į kenksmingą svetainę, apie tai jį įspės. Pagrindinis skirtumas nuo apgaulingo įspėjimo – jis neragina vartotojo parsisiųsti specialių programėlių, o tiesiog perspės, kad atsidūrėte pavojingoje situacijoje ir leis pasirinkti, ar norite toliau naršyti pavojingoje svetainėje ar ją uždaryti.“

Ką daryti, jei patikėjote, kai nereikėjo patikėti?

Pasak specialisto, patikėjus apgaulingai iššokančia reklama ar netyčia nuspaudus įtartiną reklamą, pranešančią, kad įrenginys yra užkrėstas virusais, sprendimas labai paprastas – parsisiųsti patikimą antivirusinę programėlę, kaip „Avast“  („iOS“, „Android“) ir ja patikrinti išmanųjį įrenginį: „Jei nesate tikri ar pavyko išspręsti problemą, parodykite įrenginį specialistams, kurie jį įvertins ir, jei reikės, nemokamai padės išspręsti šią problemą iki galo“, – sako E. Adomkaitis.

Jei papuolėte į situaciją, kad automatiškai jums buvo užsakyta mokama paslauga, reikėtų atidžiai perskaityti gaunamas žinutes, ten dažniausia būna nurodyta informacija, kaip jų atsisakyti arba kreiptis tiesiai į žinučių siuntėją.

Ar tikrai reikia antivirusinės programėlės telefone?

„Didžioji dalis išmaniųjų įrenginių šiandien jau atkeliauja su juose gamintojo įdiegta apsauga nuo kenkėjų. Dar daugiau papildomų antivirusinių programėlių diegtis ir nuolat naudoti nerekomenduojame – tai jau bus perteklinė apsauga, kuri tik papildomai apkraus jūsų įrenginį. Tiesa, reikia nepamiršti ir elementarių saugumo taisyklių: vengti įtartinų puslapių, siųstis programėles tik iš oficialių šaltinių arba naudotis programėlėmis ar naršyklėmis, kurios automatiškai blokuoja įvairius reklaminius pranešimus, kaip „Adblock Browser“ („iOS“, „Android“). Būtent pastaruosiuose dažniausiai ir slepiasi apgaulingos „Jūs užsikrėtėte virusu“ žinutės“, – sako E. Adomkaitis.