Tėvai žino ar numano pavojus, su kuriais susiduria jų vaikai internete, – 77 proc. jų teigia, kad domisi savo vaikų veikla internete, 9 proc. tai daro tik kartais, o visiškai nesidomi – 14 proc. Tai atskleidė Saugaus interneto tyrimas.

Tyrimas įvyko 2014 m. rugsėjo – spalio mėnesiais. Buvo apklausiami tėvai ir 14–18 metų paaugliai bei jaunuoliai. Iš viso dalyvavo 1 649 respondentai iš Lietuvos: 843 suaugusieji, turintys 5–18 metų vaikų, ir 806 paaugliai ir jaunuoliai.

Palyginti su 2012 metais atliktu tyrimu, tėvų domėjimasis savo vaikų veikla internete išaugo 9 proc. (nuo 68 proc.). Taigi, tyrėjai daro išvadą, kad tėvų supratimas apie saugumą internete ir rūpestis dėl savo vaikų nuolat didėja.

Suaugusieji dažniausiomis grėsmėmis internete įvardijo neteisėtą ir žalingą informaciją (71 proc.) ir seksualinio pobūdžio pokalbius (54 proc.). Paaugliai grėsmėmis, su kuriomis jie dažniausiai susiduria internete, įvardijo priekabiavimą ir patyčias (36 proc.) bei neteisėtą, žalingą informaciją (38 proc.).

Abi respondentų amžiaus grupės sutaria, kad internete neteisėto, žalingo pobūdžio informacija yra lengvai prieinama, matoma ir su ja susiduriama kone kasdien.

Tyrimo rezultatai rodo, kad, nors jaunuoliai įžiūri mažiau interneto pavojų nei suaugę, tikrovėje dažniau su jais susiduria.

Nemažai jaunuolių nukenčia nuo informacijos ir paskyros duomenų klastojimo socialiniuose tinkluose (17 proc.) ir amžiaus ribojimo pažeidimų (13 proc.). Dažniausi saugumo pažeidimai, su kuriais susiduria ir suaugusieji, ir jaunuoliai, – kompiuterių virusai (69 ir 79 proc.) ir nepageidaujami elektroniniai laiškai (53 ir 57 proc.).

Nors dauguma tėvų supranta apie galimus pavojus internete ir domisi vaikų veikla internete, bet ne visi žino, kaip apsisaugoti. Kaip saugiai naudotis internetu, teigė žinantys 83 proc. jaunuolių.

Šio ir kitų tyrimų duomenimis, Lietuvos vaikai ir jaunimas pasitiki savo įgūdžiais saugiai naudotis internetu ir gerai juos vertina.

Net 45 proc. paauglių nurodė, kad apie žalingą turinį galima pranešti Ryšių reguliavimo tarnybos interneto karštąja linija (http://www.draugiskasinternetas.lt/lt/main/report ).

„Vaikų liniją“ – Saugesnio interneto pagalbos liniją – žinojo didžioji dalis vaikų (80 proc.), o 10 proc. jų yra kreipęsi pagalbos. 

„Vaikų liniją“ žinojo 39 proc. suaugusiųjų, o 12 proc. yra apie ją kalbėję su savo vaikais.

Lyginant 2014 m. ir 2012 m. rezultatus paaiškėjo, kad tėvai ėmė dažniau riboti savo vaikų galimybes naudotis internetu (50 ir 38 proc.), tikrinti, kokiose svetainėse lankomasi (34 ir 22 proc.), stebėti, kai vaikai naršo internete (19 ir 10 proc.), naudotis turinio filtravimo įrankiais (14 ir 7 proc.). Kai kurie jau yra nustatę saugaus naudojimosi internetu taisykles (14 ir 9 proc.). Tačiau tėvų, besikalbančių su vaikais apie interneto poveikį, elgesį internete bei žalingą turinį, skaičius sumažėjo nuo 44 iki 37 proc.

Anot Saugesnio interneto centro koordinatorės Natalijos Ignatovos, draudimai iš dalies gali padėti apsaugoti vaikus nuo žalingos informacijos internete, bet itin svarbu su jais kalbėti apie grėsmes, mokyti kaip tinkamai elgtis internete, savarankiškai įveikti jame sutinkamus iššūkius. Šiai problemai spręsti svetainėje (ČIA) pateikiama informavimo priemonių, filmų, kuriuos tėvai gali aptarti su vaikais. Be to, yra ir technologinių apsaugos sprendimų, kurių daugelis yra atvirojo kodo.