Lygiai prieš 500 metų turkų admirolas Hadžis Achmedas Muhidinas Piris (1465–1551) Konstantinopolyje sudarė viso pasaulio žemėlapį, kuris pasižymi tą laikotarpį pranokstančiu tikslumu.

Netikėtas radinys

Didžiųjų geografinių atradimų laikais (XV–XVI a.) Europoje garsėjo Ispanijos, Portugalijos ir kai kurių kitų šalių jūrų keliautojai, kartografai, geografai. Apie Osmanų imperijos pasiekimus šiose srityse buvo žinoma mažiau. Europiečiams labiau rūpėjo turkų agresija, negu jų geografinės kelionės ir atradimai. Matyt, todėl žinia apie Pirio 1513 metais sudarytą pasaulio žemėlapį tuomet nesulaukė didesnio dėmesio. Ilgainiui apie jį pamiršo ir patys turkai.

Nežinia dar kiek ilgai Pirio portulanas (jūrų žemėlapis su detaliai pavaizduota pakrante) būtų dūlėjęs Topkapio rūmų archyvuose, jei ne vokiečių teologas Gustavas Deissmannas (1866-1937). Jis 1929 metais paprašė turkų paieškoti jų archyvuose kokių nors reliktų, susijusių su ankstyvąja krikščionybe, gyvavusia Romos provincijose, kurias vėliau užvaldė Osmanų imperija. Taip į jo rankas pateko šūsnis senų žemėlapių, kuriuose galėjo būti pažymėtos katalikų šventovės. Tarp jų buvo ir seniai pamirštas portulanas, vaizduojantis Senojo ir Naujojo pasaulio pakrantes.

Pasaulis ant gazelės odos

Žemėlapiai buvo pasirašyti Piri Reis, kas reiškia „kapitonas Piris“, vardu. Iš pradžių apie atrasto žemėlapio autorių buvo mažai kas žinoma. Vėliau Osmanų imperijos archyvuose buvo rastas tikrasis jo vardas, kurį jau minėjome šio rašinio pradžioje. Daugiau sužinota ir apie jo gyvenimo kelią. Pirio dėdė Kemalis buvo garsus Osmanų imperijos kaperis. Jo globojamas Piris pradėjo jūrininko karjerą, dalyvavo daugelyje jūros mūšių prieš Ispaniją, Genują, Venecijos Respubliką, o taip pat Egipto užkariavime.

Mūšiuose pasižymėjusiam Piriui buvo suteiktas laivyno admirolo rangas. Jį paskyrė vadovauti turkų laivams, kariaujantiems Indijos vandenyne. Vėliau jis buvo Osmanų imperijos gubernatorius Egipte. Grįžęs į tėvynę, Piris ėmėsi kartografo darbo. Savo garsųjį pasaulio žemėlapį jis nubraižė ant kelių maždaug vieno kvadratinio metro ploto gazelės išdirbtos odos gabalų. Dabar šis darbas saugomas Topkapio rūmų bibliotekoje Stambule, bet paprastai nerodomas visuomenei.

Stebina savo tikslumu

Atrastas Pirio Reiso žemėlapis iš karto sukėlė didelį mokslininkų susidomėjimą, kuris neatslūgsta iki šiol. Reikalas tas, kad šiame žemėlapyje labai tiksliai pavaizduotos vakarinės Europos ir Šiaurės Afrikos pakrantės, jame nesunkiai atpažįstama Brazilijos krantų linija, Pietų Amerikos rytinis pakraštys. Be to, žemėlapyje pavaizduotos Azorų, Kanarų ir kitos salos Atlanto vandenyne. Galbūt pavaizduota Antarktida, kuri oficialiai buvo atrasta tik 1820 metais.

Mokslininkai iki šiol stebisi kaip Piriui Reisui pavyko taip tiksliai pavaizduoti tokias tolimas pakrantes, nes jis pats niekada nedalyvavo geografinėse kelionėse. Žemėlapio sudarytojas yra nurodęs, kad jis naudojosi skirtingais šaltiniais, tarp jų ir labai senais, siekiančiais Aleksandro Makedoniečio laikus. Senovės žinių likučiai Osmanų imperijoje tuo metu buvo labiau prieinami, negu Europoje. Buvo remiamasi ir portugalų bei ispanų keliautojų, Pirio amžininkų, paviešintais liudijimais. Spėjama, kad jis galėjo pasinaudoti ir Kolumbo žemėlapiais.
Turkai labai didžiuojasi savo garsiuoju kartografu Piriu Reisu. Jo sukurtas pasaulio žemėlapis iki 2009 metų pinigų reformos buvo vaizduojamas ant kai kurių nominalų liros banknotų.