Būtent suaugę vyrai labiausiai mėgsta ir programėles – jų savo telefonuose dažniausiai turi iki 20. Apklausos rodo, kad pagal šiuos įpročius lietuviai nedaug skiriasi nuo Vakarų Europos šalių ir JAV vartotojų.

Gal nemažai kas nustebs, tačiau faktas akivaizdus – žaidimais dažniausiai mėgaujasi gyvenime įsitvirtinę vyrai. Tiek žaisdami, tiek naudodamiesi kitokiomis programėlėmis jie praleidžia vis daugiau laiko.

Lietuvių programėlių naudojimosi įpročiais pasidomėjusi „Bitė“ dalinasi 5 įdomiais faktais:

1. Žaidėjai – ne tik vaikai. Kaip parodė tyrimas, žaidimų savo išmaniuosiuose telefonuose daugiausia turi 18–35 m. vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Panaši ir kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, žaidimų gamintojos „Jagex“ britų tyrimas parodė, kad net trečdalis žaidėjų yra vyresni nei 35 m., o apie 40 proc. jų uždirba daugiau nei 45 tūkst. eurų per metus. JAV žaidimų kūrėjus ir leidėjus vienijanti asociacija ESA taip pat teigia, kad vidutinis žaidėjo amžius šalyje – 35 metai, ir daugiau nei trečdalis jų (35 proc.) mielai žaidžia žaidimus išmaniuoju telefonu.

2. Lietuviai mėgsta programėles, o labiausiai – žaidimus. Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad šalies gyventojai dažniausiai savo telefonuose turi iki 20 programėlių (69 proc.), o 4 proc. gali būti laikomi užkietėjusiais programėlių naudotojais, nes skaičiuoja daugiau nei 60 aplikacijų savo įrenginiuose. Kas dešimtas lietuvis prisipažino, kad daugiau nei pusę programėlių sudaro žaidimai. Palyginimui – tyrimo centro „Pew Research“ duomenimis, 60 proc. JAV gyventojų taip pat dažniausiai naudoja iki 20 programėlių.

3. Kol kas programėlėms lietuviai pinigų daug neskiria. Iki šiol programėles lietuviai perka retokai. Net 79 proc. apklaustųjų lietuvių nurodė, kad nepirko nė vienos programėlės per pastaruosius 12 mėnesių. Tarp pirkusiųjų dauguma įsigijo vos po vieną aplikaciją, o pusė už savo pirkinius elektroninėje programėlių parduotuvėje mokėjo iki 5 eurų.

4. Pirks dažniau, jei bus patogiau. Dabar lietuviai programėlių pirkimo vengia ne tik dėl kainos, bet ir paties pirkimo proceso. Kaip parodė tyrimas, dėl kainos aplikacijų neperka tik 17 proc. apklaustųjų. Dažniausia nuo programėlių pirkimo sulaiko tai, kad vartotojai neturi tinkamos mokėjimo kortelės ar pats pirkimo procesas jiems atrodo nepatogus, per sudėtingas. Trečdalis nurodė, kad pirktų daugiau, jei tam nereikėtų mokėjimo kortelės, o sąskaitas būtų galima įtraukti į mobiliojo ryšio sąskaitą. Beje, Europos šalyse atlikta gyventojų apklausa parodė, kad būtent tokį pirkimo būdą priimtiniausiu laiko 75 proc. europiečių.

5. Atsivėrė didžiausios programėlių parduotuvės durys. Vien per praėjusius metus iš „Google Play“ buvo parsisiųsta 50 mlrd. programėlių – du kartus daugiau nei iš analogiškos „Apple“ programėlių parduotuvės.