Taip Didžiojo Egipto muziejuje buvo ištirta 100 metų ten gulinti mumija, kurios viduje rastos labai prabangios įkapės. Panaudojus neinvazinį kompiuterinį tomografą, paaiškėjo, kad tai keturiolikos metų berniuko mumija, gausiai išpuošta auksiniais amuletais. Jų – net 49. Dėl tokios prabangos mumija buvo pavadinta Auksinio berniuko mumija.

„Amuletų išdėstymas trimis stulpeliais tikrai labai unikalus ir anksčiau nematytas“, – pasakojo Kairo universiteto radiologijos profesorė Sahar Saleem.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mumija buvo surasta ir iškasta Pietiniame Egipte. Laimei, neiškeliavo į užsienį, bet atsidūrė Kairo muziejaus saugyklose kartu su šimtais kitų tokių senovės egiptiečių palaikų.

„Senovės Egipto gyventojai, gyvenantys pietinėje dalyje, buvo labai turtingi, net ir kai sostinė iš tikrųjų buvo Aleksandrijoje, t. y. šiaurėje. Tačiau, nepaisant to, Pietų Egipto žmonės buvo labai turtingi ir labai gerai rūpinosi savo vaikais“, – sakė S. Saleem.

Pavyko pamatyti, kad smegenys buvo ištrauktos per nosį, vidaus organai išimti per pjūvį pilvo apačioje, o ertmės užpildytos derva.

Naujieji tyrimo metodai ne tik leido nuodugniai ištirti Auksine mumija pavadinto artefakto turinį, bet ir, nedraskant mumijos, tiksliai atgaminti joje esančius puošybos elementus, tam panaudojus 3D spausdintuvus.

„Auksinės mumijos atveju pavyko pamatyti, kad smegenys buvo ištrauktos per nosį, vidaus organai išimti per pjūvį pilvo apačioje, o ertmės užpildytos derva. Tai labai gerai parodo, kaip mumifikacijos procesas buvo vykdomas ir viduje, ir išorėje, turint omenyje tvarsčius“, – pasakojo Didžiojo Egipto muziejaus tyrėja Sara Ahmed Abdel Aziz.

Tokia technologija leistų iš principo palikti iš vis nepaliestus Senųjų Egipto gyventojų kapus. Nuotolinį skenavimą būtų galima atlikti vietoje, o vėliau muziejuje atkurti tikslią palaikų ir kapo kopiją.