– Ar žmonėms verta nerimauti, kad su tualetiniu popieriumi per nuotekas išeina daug chemikalų?

– Verta nerimauti. Mes kontroliuojame tai, ką išleidžiame kaip buitines nuotekas, kas patenka iki mūsų nuotekų valyklos ir ką išleidžiame. Išvalome, tikriname, tačiau yra dalykų, kuriu negalime identifikuoti, ne viską galime ištirti. Pas mus iš buitinių nuotekų dažniausiai patenka pavojingos dalelės, kurių net negalime ištirti, pamatyti, pvz., mikroplastikas. Buvo laikai, kai visi buvome susiėmę už galvų, kad teršiame aplinką. Turime atsakingai rinktis, ką naudojame buityje: įvairiausi kremai, higienos priemonės, valikliai – juose yra pirminių mikroplastikų, kurie pagaminti specialiai, kad galėtume naudoti kosmetikoje. Šveitikliais šveičiame kūną, o ten yra mikroplastiko dalelių, kurios nesurenkamos ir patenka į nuotekų valyklą. Kaip jas surinkti ir pašalinti? Jos nusėda į dumblą ir yra antrinė žaliava, jos negalima panaudoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kitas dalykas – mūsų visų atsakomybė ne kaip vartotojo, o kaip visuomenės. Yra antrinis mikroplastikas, kuris patenka veikiant saulės spinduliams, mechaniniams pažeidimams, pvz., maišeliai, buteliai, padangos. Automobilių padangos dėvisi ir tai antrinės mikroplastiko nuosėdos.

– Kokia situacija su tualetiniu popieriumi? Ar jį įmanoma aptikti, ar netiriate?

– Tualetinio popieriaus sudėties netiriame. Kai jis patenka į vamzdynus, negalime pasakyti, ar tai tualetinio popieriaus padarinys. Galime tik paraginti atsakingai šalinti atliekas – atskirti, kas yra atliekos, o kas – nuotekos.

Reikėtų atsakomybės ne tik individualiai, bet ir visuomenės mastu.

– Tai kas yra atliekos, o kas nuotekos?

– Nuotekos – tai skystoji dalis, kuri lieka plaunant rankas, maudantis, plaunant indus, o atliekos – kas lieka sriuboje. Riebalus reikia šalinti ne vamzdynais, o atitinkamais konteineriais.

– Kur toliau keliauja išvalytas turinys?

– Išvalytos nuotekos keliauja į upes, o dumblas naudojamas kaip antrinė žaliava – tręšia laukus, miškus. Tačiau reikia paminėti, kad yra tam tikrų dalių, pvz., mikroplastikas, kuris dalyvauja mitybos grandinėje. Mikroplastiką suvalgo žuvys, o jas suvalgome mes. Ne tik su maistu, bet ir su vandeniu galime gauti mikroplastiko, vadinasi, jei mes geriame vandenį iš buteliukų, šildome maistą vienkartiniuose, plastikiniuose indeliuose mikrobangų krosnelėje, maistas kartu su vandeniu skyla į mikroplastikus, migruoja į maisto ir gėrimų turinį.

– Užburtas ir uždaras ratas. Ar nėra išeities?

– Mes matome ją. Reikėtų atsakomybės ne tik individualiai, bet ir visuomenės mastu. Stebėti, ką valgome, kokias priemones naudojame, žiūrėti į etiketes.