Gintare, suakmenėjusioje seniausių spygliuočių dervoje, kartais aptinkami iškastiniai gyvūnai ar jų dalys. Tokius organinius intarpus, inkliuzus, paleontologai labai vertina, nes gintaras gerai užkonservuoja gyvus organizmus ir juos galima kuo nuodugniausiai ištirti. Į gintarą dažniausiai patenka nariuotakojai ir augalų dalys, rečiau pasitaiko stuburiniai gyvūnai, dar rečiau – žinduoliai, o štai primatų ar jų dalių paleontologams iki šiol nebuvo pavykę aptikti.

Unikalųjį radinį naujo straipsnio, publikuoto „Journal of Medical Entomology“, autorius aptiko tyrinėdamas gintarą iš Dominikoje esančios Kordiljerų šachtos. Įvairiais skaičiavimais, šio gintaro amžius yra nuo 15 iki 40 milijonų metų. Jo inkliuzas – išsipūtusi erkė pradurtu pilveliu, iš kurio išsiliejo šiek tiek kraujo.

Į gintarą dažniausiai patenka nariuotakojai ir augalų dalys, rečiau pasitaiko stuburiniai gyvūnai, dar rečiau – žinduoliai, o štai primatų ar jų dalių paleontologams iki šiol nebuvo pavykę aptikti.

Susmulkinęs gintarą, mokslininkas erkę ir kraują ištyrė mikroskopu. Kraujo eritrocitai buvo tipiški žinduoliams, o sprendžiant iš jų dydžio, veikiausiai priklausė primatams, zuikiniams arba vilkams. Yra žinoma, kad radinio regione primatai gyveno jau prieš maždaug 35 mln. metų, o zuikinių ar vilkų gyvenimo įrodymų nėra, todėl tyrėjas padarė prielaidą, kad kraujas – primatų. Tai patvirtina ir erkės būklė – panašu, kad ją besimaitinančią atplėšė nuo odos ir pažeistu pilveliu nusviedė į sakus.

Įdomu, kad rastas kraujas pasirodė esantis užkrėstas parazitiniais pirmuonimis, kurie dėl buvimo gintare per mikroskopą atrodė taip, lyg būtų specialiai nudažyti tyrimui. Mokslininkas nustatė, kad parazitai priklauso piroplazmidų būrio Babesia genčiai. Šios genties atstovai egzistuoja ir dabar, sukelia ligas gyvūnams ir žmonėms, pavyzdžiui, babeziozę ir piroplazmozę. Taigi, šis radinys gali padėti tirti ir parazitinių ligų sukėlėjų evoliuciją.

Gintare neretai aptinkama įdomių iškasenų. Pavyzdžiui, neseniai jame rasta dinozauro uodega su plunksnomis.