Kaip ir kitos planetos milžinės, Uranas pasidabinęs žiedų sistema. Tiesa, ji toli gražu ne tokia akivaizdi ir įspūdinga kaip Saturno. Be to, kaip ir visos kitos planetos-milžinės Saulės sistemoje, Uranas turi gausų būrį palydovų. Iki šiol buvo atrasti 27 Urano mėnuliai.

Tačiau naujausi tyrimai byloja, kad šis skaičius gali būti negalutinis. Istorinio skrydžio 1986-aisiais metu zondo „Voyager 2“ surinkti ir Žemėn persiųsti duomenys, juos peržiūrėjus, leidžia manyti Urano apylinkėse skriejant dar du nežinomus palydovus.

Uranas nuo Saulės nutolęs maždaug 20 kartų toliau už Žemę, todėl tiesioginiai šio dangaus kūno ir jo lydinčių mėnulių stebėjimas – apsunkintas. Zondas „Voyager 2“, praskriedamas pro Uraną prieš 30 metų, atrado 10 mėnulių – iki tol buvo žinoma 3 kartus mažiau. Tačiau atrodo, kad šio zondo siųsti duomenys buvo ištyrinėti ne visiškai nuodugniai, ir juose dar liko duomenų apie neatrastus Urano mėnulius.

Planetologai Robas Chancia ir Matthew Hedmanas iš Aidaho universiteto peržiūrėjo Voyager 2 duomenis ir ties dviem iš 13 Urano žiedų – Alfa ir Beta – pastebėjo kai ką keisto.

Prie jų užfiksuotos serijos banguotų struktūrų, leidžiančių numanyti dviejų nedidelių mėnulių egzistavimą. Svarbu ir tai, kad šie stebėjimai neprieštarauja duomenims, iliustruojantiems, kaip kiti Urano mėnuliai, pvz., Kordelija ir Ofelija, savo gravitaciniai laukais veikia žiedų dulkes, akmenis ir ledą.

Jei du „įtariamieji“ mėnuliai iš tikrųjų egzistuoja, jie turėtų būti labai tamsūs ir labai maži – jų skersmuo galėtų siekti vos nuo 4 iki 14 km. Tai būtų mažiausi Saulės sistemos mėnuliai, kas paaiškintų, kodėl jų nepastebėjo „Voyager 2“.

Remdamiesi pastebėjimais, astronomai planuoja įdėmiau išžvalgyti Urano apylinkes kosminiu teleskopu „Hubble“. Neatmetama galimybė Urano sistemos link deleguoti ir naują zondą – šiaip ar taip, pastarąjį kartą ten lankytasi jau prieš 30 metų.