Liusi rankų kaulus sutrupino nukritus patirto smūgio jėga, žurnale „Nature“ paskelbė mokslininkai iš JAV ir Etiopijos. Tokias traumas dažnai patiria ir automobilių avarijų aukos.

Liusi sužeidimai rodo, kad „ji ištiesė rankas smūgio momentu, bandydama sušvelninti savo kritimą“, sakė vienas tyrimo autorių, Johnas Kappelmanas (Džonas Kapelmanas) iš Teksaso universiteto Ostine. „Tai mums sako, kad Liusi smūgio metu buvo sąmoninga“, – sakė jis AFP.

Iki šiol nebuvo oficialios teorijos dėl to, kaip Liusi, kurios kaulai Etiopijoje buvo atkasti 1974-aisiais, mirė. Ankstesnių tyrimų autoriai manė, kad jos kaulai buvo sulaužyti jau po mirties. Tačiau naujasis tyrimas panaudojant didelės raiškos 3D skenavimą parodė, kad tie lūžiai labiau atitinka trauminį poveikį, tokį kaip nukritimas iš „didelio“ aukščio, nurodo tyrėjų komanda. Ji nustatė, kad taip pat lūžo Liusi kulkšnies, kelio, dubens kaulai ir mažiausiai vienas šonkaulis. Tai rodytų, kad turėjo būti smarkiai pažeisti ir jos vidaus organai.

„Jos mirties supratimas man pirmą kartą ją atgaivino“, – sakė J. Kappelmanas apie šį bene garsiausią pasaulyje hominidą. „Kai geriau supratau galimą jos mirties priežastį, galėjau įsivaizduoti jos sulaužytą kūną, gulintį ten, po tuo medžiu. Galėjau ją užjausti“, – sakė jis.

Mokslininkų komanda 10 dienų kompiuterinės tomografijos būdu tyrė Liusi – vieną geriausiai išsilaikiusių kada nors atkastų hominidų skeletų.

Liusi priklauso išnykusiai rūšiai Australopithecus afarensis, kurios atstovai gyveno Rytų Afrikoje. Ši rūšis priklauso hominidų šeimai, kuriai priklauso ir dabartiniai žmonės bei visi mūsų protėviai. 1974 metais atrasti Liusi kaulai, sudarantys beveik 40 proc. skeleto, užpildė didelę spragą žmogaus evoliucijos medyje.

Liusi danguje

Liusi 1974 metais Etiopijoje atrado Donaldas Johansonas (Donaldas Džohansonas) su kolegomis, kurie, švęsdami šį atradimą, visą vakarą savo ekspedicijos stovykloje leido „bitlų“ dainą „Lucy in the Sky with Diamonds“. Pagal šią dainą ji ir gavo savo vardą.

Nors Liusi kaukolė, žandikauliai, dantys, ilgos rankos labiau primena beždžionės, ji vaikščiojo stačiomis kaip mes. Vis dar diskutuojama, ar ji buvo tiesioginis žmonių protėvis – „Žmonijos motina“, ar iš bendro protėvio kilusi mūsų giminaitė.

Pirmadienį paskelbtos išvados prideda įrodymų teorijai, kad Liusi ir jos gentainiai bent dalį laiko praleisdavo medžiuose. Ši analizė yra svarbus indėlis į mūsų protėvių evoliucijos nuo medžiuose gyvenančių rankiotojų iki įrankius įvaldžiusių gamtos formuotojų atsekimą.

Mokslininkai nustatė, kad Liusi, kuri buvo vos kiek daugiau nei metro ūgio, turėjo nukristi iš daugiau kaip 12 m aukščio, kad patirtų tokius baisius sužeidimus. Į žemę ji turėjo trenktis 56 km per val. greičiu. Daroma išvada, kad Liusi laipiojo po medžius, galbūt ieškodama lajose prieglobsčio nakčiai. Tačiau tokie įvairiapusiški sugebėjimai pagreitino jos mirtį.

Fizinės savybės, pritaikytos vaikščioti stačiomis, „galėjo pakenkti jos sugebėjimui laipioti po medžius, nulemdamos dažnesnius jos rūšies (atstovų) kritimus“, nurodo mokslininkai. Pagal Liusi sužeidimus komanda nustatė, kad ji į žemę pirmiausia atsitrenkė kojomis, o paskui atsirėmė rankomis. Mirtis „atėjo greitai“.