Europos kibernetinė laboratorija „Philae“ vėl susisiekė su Žeme, praėjus ilgiau negu parai po to, kai pasiuntė savo pirmąją žinutę nuo nusileidimo ant kometos branduolio, įvykusio prieš beveik septynis mėnesius, pirmadienį pranešė to zondo operatoriai.

Nusileidimo modulis atnaujino ryšį pirmadienį paryčiais Grinvičo laiku ir dabar yra „visiškai atsibudęs“, sakė televizijai „France 2“ Prancūzijos kosmoso agentūros CNES prezidentas Jeanas-Yves'as Le Gallis (Žanas Ivas Le Galis).

„Philae“, kuris išsikrovus akumuliatoriams ilgą laiką praleido miego režime, pirmąją žinutę į Žemę pasiuntė šeštadienio vakarą, kai saulės baterijos papildė energijos atsargas.

Šis zondas nusileido ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos lapkričio 12 dieną po epo vertos 10 metų trukusios kelionės, kurią atliko nešamas didesnio kosminio aparato „Rosetta“.

Tačiau užuot prisitvirtinęs harpūnais prie to ledo kamuolio paviršiaus „Philae“ kelis kartus atšoko ir nusileido pakrypęs ant kometos vietos, kuri nuolat buvo šešėlyje.

Zondo akumuliatorių energijos išteklių pakako maždaug 60 val. trukusiems tyrimams. „Philae“ pasiuntė į Žemę daug duomenų, o vėliau persijungė į budėjimo režimą.

Tikėtasi, kad kometai artėjant prie Saulės „Philae“ fotoelementus pasieks pakankamas šviesos srautas, kad akumuliatoriai pasikrautų, o zondas vėl įsijungtų ir užmegztų ryšį – tuomet būtų galima atlikti naują eksperimentų virtinę.

Kometa, ant kurios yra nusileidęs „Philae“, dabar yra už 215 mln. km nuo Saulės ir už 305 mln. km nuo Žemės. Ji skrieja 31,24 km per sekundę greičiu.

Kometa artėja prie perihelio – savo orbitos taško, esančio arčiausiai Saulės. Jį praskriejusi rugpjūčio 13 dieną kometa vėl į kosmoso tolybes.

J.-Y.Le Gallas sakė, kad kometa dabar labai aktyvi – ji skleidžia „dujų ir dulkių pliūpsnius, o „Philae“ leidžia mums betarpiškai visa tai stebėti“.

Per šią misiją siekiame įminti senas kometų paslaptis. Mokslininkai tiksi, kad šios pirmykštės ledo ir dulkių sankaupos gali padėti atskleisti, kaip formavosi Saulės sistema.

„Philae“ turi 10 prietaisų, kuriais tiria dulkes ir dujas, sklindančias iš kometos branduolio, kai šis dangaus kūnas yra vis labiau kaitinamas Saulės.