Pirmą kartą žmonijos istorijoje kometą tyrinėjęs zondas aptiko organinių molekulių pėdsakų taip pat nustatė, kad kometos paviršius yra gerokai kietesnis, negu manyta, sakė antradienį mokslininkai, analizuojantys iš robotinės laboratorijos „Philae“ gautus duomenis.

„Philae“ užmigo Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiuje šeštadienį, kai po 60 valandų darbo, kometai skriejant Saulės link 18 km per sekundę greičiu, badant ir tiriant jos paviršių išsikrovė zondo baterijos.

Misijos valdymo centre Kelne pranešė, kad zondas „Philae“ atskleidė daug ką apie šią kometą, nors nutūpimas ant jos nelygaus paviršiaus nebuvo toks sklandus kaip norėta.

„Mums puikiai sekasi gauti daugiau žinių apie kometas“, – sakė projekto mokslinis vadovas Ekkehardas Kuhrtas (Ekehardas Kurtas).

„Jų paviršiaus savybės gerokai kitokios negu manyta anksčiau“, – pridūrė jis.

Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas „Philae“, paleistas iš kosminio aparato „ Rosetta“, ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos branduolio paviršiaus nutūpė sėkmingai praėjusį trečiadienį, nors ir nesugebėjo patikimai prisitvirtinti.

Specialus atmosferinis zondo daviklis aptiko molekulių, kuriose esama anglies elementų, sudarančių gyvybės pagrindą Žemėje.

Zondas dar pradėjo gręžtis į kometos gruntą, bet tuo metu išseko jo baterijos. Per orbitinį aparatą „Rosetta“ į Žemę perduoti duomenys tebeanalizuojami.