Kovui įsibėgėjus palaipsniui iš dangaus pradės trauktis ir žiemos žvaigždės. Lyg atsisveikindami ryškiausi žiemos žvaigždynai vakarais dar aukštai išsirykiuos virš pietų horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu, bei įspūdingieji Dvyniai su juose spindinčiu ryškiuoju Jupiteriu... Visas didysis ryškių žiemos žvaigždžių ratas ruošis užleisti vietą ne tokioms šviesioms vasaros žvaigždėms.

Besidriekiantis iš pietų į šiaurę Paukščių Takas kasnakt vis labiau glausdamasis prie vakarų horizonto diena iš dienos tartum stums žemyn ryškiausius žiemos žvaigždynus. Tuo pat metu vis aukščiau matysime virš rytų horizonto iškylantį įspūdingąjį Liūto žvaigždyną.

Tačiau ryškiausios vasaros žvaigždės dar neskubės pasirodyti. Tiktai atviroje vietovėje, vakarais palei šiaurinę horizonto liniją, galima bus matyti slenkančią šviesiausias Lyros ir Gulbės žvaigždynų žvaigždes – Vegą ir Denebą.

Spindės keturios planetos

Jupiteris po Saulės laidos ryškiai švytės aukštai pietvakariuose pakilusiame Dvynių žvaigždyne, o nusileis apie 3 val. Marsas tekės apie 23 val. Mergelės žvaigždyne, kiek kairiau nuo ryškiausios Mergelės žvaigždės Spikos, o apie 3 val. jau kulminuos virš pietų horizonto. Artėdamas prie opozicijos Marsas tolydžio ryškės, o didžiausią ryškį įgis balandžio 9 d.atsidūręs opozicijoje (Žemės atžvilgiu bus priešingoje pusėje negu Saulė).

Saturnas tekės apie vidurnaktį ir iki pat ryto spindės Svarstyklių žvaigždyne. Nors aukštai pakilti Saturnas nespės, tačiau jo šviesis pamažu didės ir kovo pabaigoje jau sieks +0,3 ryškio. Net ir pro mažus mėgėjiškus teleskopus bus gerai matomi įspūdingi Saturno žiedai ir didžiausias šios planetos milžinės palydovas Titanas. Naktį iš kovo 20 į 21 d. labai arti Saturno praslinks dylantis Mėnulis, kovo 21 d. paryčiais švytėdamas maždaug 4 savo skersmenimis žemiau Saturno.

Venera-Aušrinė auštant trumpam pasirodys prigludusi prie pietryčių horizonto – Ožiaragio žvaigždyne. Kovo 22 d. Aušrinė atsidurs toliausiai nuo Saulės į vakarus, todėl likus maždaug pusvalandžiui iki saulėtekio ji spindės kaip -4,5 ryškio šviesulys maždaug 15° aukštyje virš pietryčių horizonto. Gražus reginys priešaušrio danguje pasirodys kovo 27 d. 5 val., kuomet neaukštai palei pietryčių horizontą Aušrinė susitiks su plonu Mėnulio delčiagalio pjautuvu.

Merkurijus šį mėnesį slepiasi ryto žarose.

Lygiadienio Saulė pradės astronominį pavasarį

Kovo 20 d. 18 val. 57 min. Saulei įėjus į Zodiakinį Avino ženklą įvyks pavasario lygiadienis. Nuo šiol diena mūsų planetos šiaurės pusrutulyje savo trukme pralenks naktį – prasidės astronominis pavasaris. Nuo kovo 30 d. turėsime vėl pereiti prie vasaros laiko, naktį iš kovo 29-tos į 30-tą d. trečią valandą nakties, persukdami laikrodžio rodykles valandą į priekį.