Jūrų biologai pradeda dirbti prie projekto, kuris padės išsiaiškinti, kaip girdi kalmarai ir kaip jie reaguoja į garsus vandenyne.
Mokslininkai tik visai neseniai pripažino, kad vis dėlto kalmarai girdi, rašo bbc.co.uk.
Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad skirtingas garsų stiprumas ir dažnis daro įtaką gyvūnų elgesiui, pavyzdžiui, spalvos keitimui.Jūrų biologas iš Masačiusetso Aranas Mooney domisi kalmarais, nes šie vandenynų gyvūnai reprezentuoja vandens ekosistemą, svarbūs mitybos grandinei.
Mokslininkas įsitikinęs, kad būtina išsiaiškinti, ar žmogaus veikla daro įtaką šiems gyvūnams.
„Vandenynuose žmogaus veikla kelia daug triukšmo. Dauguma garsų yra mažo dažnio, tačiau kalmarai juos girdi. Jei mus šie padarai girdi, tai tikriausiai keičiame ir jų elgesį“, - spėlioja mokslininkas.
Ankstesni tyrimai atskleidė, kad kalmarai girdi 50Hz-500Hz dažnių garsus, tačiau jiems geriausiai girdimi garsai, kurių dažnis mažesnis nei 300 Hz.
Pagauti garsus kalmarai naudoja du klausos organus. Jie padengti plaukeliais, kuriais jaučiamos garsų bangos.
Paskutiniai tyrimai su kalmarais bandė išaiškinti, kokią įtaką kalmarams daro garsai ir kaip šie vandenynų gyvūnai juos naudoja.
Biologas teigia, kad kalmarai į garsą sureaguoja per 10 milisekundžių. Tai rodo, kad kalmarai į garsą reaguoja reflektyviai, nevalyvai.
A.Mooney teigia, kad reaguodami į skirtingus garsus kalmarai keičia spalvą, pradeda greičiau judėti ar išleidžia „rašalą“. Spėjama, kad garsai kalmarams gali padėti orientuotis vandenyno aplinkoje.
Naujausi komentarai